Birželio 13 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinių parodos atidarymas ir naujausios Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“, kurią 2013 m. išleido leidykla „Versus aureus“, pristatymas.
Renginyje dalyvavo knygos autorius VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, istorikas, diplomatas, prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas, dr. Vitalija Stravinskienė, dr. Mindaugas Tamošaitis, istorikas ir politologas prof. dr. Antanas Kulakauskas. Renginį moderavo dr. Darius Kuolys.
Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.
Pasak A. Eidinto, E. Aleksandravičius savo veikalu pabandė aprėpti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neaprėpiama, t.y. pateikti lietuvių migracijos sintezę nuo tautų kraustymosi iki šių dienų, ir jam tai puikiai pavyko. M. Tamošaitis iškėlė knygos paantraštės klausimą. Kodėl pasirinktas inversinis Lietuvių pasaulio, o ne Pasaulio lietuvių istorijos pavadinimo variantas? Autoriaus teigimu, toks paantraštės variantas pasirinktas sąmoningai. Lietuvos istorija – permaininga, turinti ir didžių pergalių ir skaudžių patyrimų, nuopuolių. Lietuviai yra amžinojo tautų kraustymosi istorijos veikėjai, tačiau kur beatsidurtų, Lietuva visada buvo viso ko centras. Istorikė V. Stravinskienė pažymėjo dar vieną veikalo išskirtinumą – joje daug dėmesio skiriama lietuvių emigracijai į Rytus. Renginį moderavęs Darius Kuolys pridūrė, jog knyga – tikra intelektualinė provokacija, atskleidžianti lietuvių istorinės vaizduotės spalvingumą. Labai tiksli atrodė politologo A. Kulakausko išsakyta mintis apie šių laikų emigraciją: „Ne pati emigracija yra blogai, o jos mąstai“.
Knyga ruošta kruopščiai, atidžiai. Stengtasi surasti ir panaudoti visus prieinamus istorinius šaltinius. Studijos gale pateikiamas literatūros sąrašas, asmenvardžių rodyklė, knyga iliustruota to meto nuotraukomis.
E. Aleksandravičiaus žiūros taškas – policentrinis. Kiekvienas knygos tekstas yra pasiūlymas į istoriją pažiūrėti kitaip. Šia knyga bandoma sugriauti stereotipus, susijusius su migracija ir tais tautiečiais, kurie joje atsidūrė. Jo teigimu, net ir lietuviškai nekalbantis žmogus vis tiek gali būti diasporos atstovas. Tautinio tapatumo pagrindas – istorinė atmintis.
Karklo diegas – tai pasakojimas apie lietuvių pasaulio permainas, apie tai, kur kada ir kaip mūsų gentainiai apsigyveno, įsišaknijo, išnyko iš atminties arba išliko knygose. Tai yra kvietimas pažvelgti į mūsų praeitį tokiu kampu, kuris leidžia ne tik prisiminti, bet ir grožėtis ta šviesotamsa, kuri krinta, žemei sukantis apie Saulę. Kiekvienas susigrąžinimas atmintin mūsų išėjusių giminių ir protėvių daro mus turtingesniais, stipresniais, galinčiais didžiuotis ir džiaugtis savo nuotykiais, ir nenustoti būti kartu su tais, kurie žino, kad pasaulis nėra tobulas, neužmiršta pareigos siekti, kad jis gerėtų, gražėtų ir stiebtųsi švieson.
Aleksandravičius Egidijus, Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija, Versus Aureus: 2013, 609 p.
