Mėnuo: 2014 spalio

Algimantas Kezys: „Mano menas susijęs su tuo, kaip aš matau formą, grožį.

Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertėje. (Algimantas Kezys)

„Sraigtiniai laiptai“. Čikaga, 1968 m.
„Sraigtiniai laiptai“. Čikaga, 1968 m.

Vienam ryškiausių išeivijos menininkų, fotografui Algimantui Keziui spalio 28 dieną sukanka 86-eri metai. Daugelis A. Kezį pažįsta iš jo fotografijos darbų arba visuomeninės veiklos, kurią jis plėtojo gyvendamas išeivijoje.

Daugelį metų Algimantas Kezys vadovavo Jaunimo centrui, dalyvavo rengiant savo personalines ir daugelio kitų menininkų parodas, dirbo lituanistinėje mokykloje, stovyklavo su skautais, bei taip pat dirbo pastoracinį darbą.

Menininkas fotografija susidomėjo visiškai atsitiktinai. Per vieną stovyklą vaikams kilo idėja įsteigti fotografijos klubą. Taip mažame stovyklos namelyje  A. Kezys įsteigė fotostudiją. Vaikai tada metė visus kitus užsiėmimus, sukeldami kitų vadovų pyktį ir rinkosi į tą namuką išmokti fotografijos. Taip bežaisdamas su vaikais, Algimantas Kezys pats rimtai susidomėjo fotografavimu.

A. Kezys pripažinimo sulaukė 1965 m., surengus pirmąją parodą Čikagos meno institute. Nuo tada fotografas eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų. Fotografo darbai pasirodydavo įvairiuose meno žurnaluose ir knygose. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikaga, Lietuva, miesto architektūra, taip pat abstraktūs, sunkiai nusakomi dalykai. Šių metų liepą Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje eksponuota Nacionalinės bibliotekos fotografijų paroda „Algimantas Kezys. Lithuania“. Lituanikos fonduose saugomi fotografo darbų bei parodų katalogai. Kviečiame!

Apie menininko kūrybą rašo žurnalas „Lituanus“ >>> http://www.lituanus.org/1981_1/81_1_04.htm

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Pasaulio lietuvis“

zoomed_v10Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame žurnale „Pasaulio lietuvis“ nuolat pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Šių metų spalio mėnesio numeriui Lituanikos skyriaus darbuotojai parengė net du straipsnius.

Vyr. bibliografė Valdonė Budreckaitė pristato Istorinės Prezidentūros Kaune parengtą parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, kurioje atspindimas A. Smetonos gyvenimo tarpsnis nuo pasitraukimo iš Lietuvos, 1940 m., iki žūties JAV, 1944 m. Rengdama A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines žyminčią parodą, Istorinė Prezidentūra bendradarbiavo su Lituanikos skyriumi: politiko gyvenimas egzilyje gausiai nušviečiamas to meto pasaulio lietuvių periodikoje.

Straipsnyje „Rašytoja A. Povilaitytė-Mahari, pamilusi poetą kiauliaganį“ vyr. bibliografas Jonas Rimka aprašo Armėnijoje gyvenančios lietuvės gyvenimo istoriją: 1944 m. studentė Antanina Povilaitytė buvo suimta ir ištremta į Sibirą, ten pamilo Armėnų rašytoją Gurgeną Mahari. Šiemet Lituanikos skyriaus fondą papildė autobiografinės A. Povilaitytės-Mahari knygos „My Odyssey“ („Mano odisėja“) ir „The Three Birches“ („Trys beržai“).

Naujasis Voldenas: kaip išsilaisvinti nuo (pa)skolų

10729050_10203654479094875_2133718225_nWalden on wheels : On the open road from debt to freedom

(Voldenas ant ratų : laisvame kelyje iš skolos į laisvę)

XIX a. pradžioje parašytoje klasikinėje knygoje „Voldenas, arba gyvenimas miške“ amerikiečių rašytojas Henry‘is Davidas Thoreau pasakoja apie periodą, kai atsiskyrėliškai gyveno trobelėje prie Voldeno tvenkinio. Baigęs bakalauro studijas, lietuvių kilmės amerikietis Kenas Ilgunas nusprendė kaip įmanoma greičiau grąžinti studijų paskolą. Nuotykiu virtusi misija tęsėsi trejus metus: vaikinas dirbo įvairius darbus atšiauriojoje Aliaskoje, į gimtąją Niujorko valstiją grįžo autostopu.

Kai pagaliau grąžino paskolą, Ilgunas nutarė daugiau nebesiskolinti: įkvėptas H. D. Thoreau, iš likusių pinigų nusipirko furgoną. Furgonas atstojo bendrabučio kambarį, kol Ilgunas studijavo magistrantūroje prestižiniame Duke universitete. Mašina tapo jaunuolio Voldenu – Voldenu ant ratų.

Keno Ilguno tinklaraštis: http://www.kenilgunas.com/p/the-book-walden-on-wheels.html

Virtualios parodos „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ atgarsiai

aciu_bigŠį spalį Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą, skirtą rašytojo Icchoko Mero 80-mečiui. Sukakties proga kvietėme susipažinti su rašytojo kūryba, žymių kultūros veikėjų mintimis apie Icchoką Merą bei Nacionalinės bibliotekos archyvuose esančia medžiaga. Gerų žodžių sulaukėme iš literatūrologų, rašytojų, nuorodomis į parodą savo tinklapiuose dalijosi Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, Vilniaus žydų viešoji biblioteka, Lietuvos ambasada Izraelyje, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetas, tinklalapis www.manokelme.lt ir k.t. Lituanikos skyrius dėkoja visiems pasidalijusiems naujiena ir tikisi gražaus tolesnio bendradarbiavimo.

„Šaknys, atžalos ir likimai“

A(LKA)5/014
A(LKA)5/014; A(LK)4/014

Dovydėnų genties istorija nebepaskęs užmaršties dulkėse: penkerius metus giminės palikuonys atidžiai rinko medžiagą archyvuose, bibliotekose, muziejuose, bažnyčiose, ragino giminaičius, pažįstamus rašyti prisiminimus, peržiūrėti savo nuotraukų albumus. 2014 m. Dovydėnų giminės, kilusios iš Trumpiškio ir Jokūbiškio (vadinto Kalpokyne) kaimų istorija sugulė į knygą „Šaknys, atžalos ir likimai“. Giminės genealoginės ištakos siekia XVIII a. vidurį. Vienas žymiausių šios giminės atstovų yra rašytojas Liudas Dovydėnas. Ilgai autoriaus vardas buvo tarsi išbrauktas iš kelių kartų kultūrinės atminties, tačiau atgavus nepriklausomybę, jo kūryba tarsi atrasta iš naujo. Rašytojo vaikystė prabėgo Trumpiškio kaime (Juodupės sen.). Autobiografijoje autorius rašė, kad visų „universitetų pradžia ir pabaiga“ buvo Čedasų pradžios mokykla. Pačio Liudo Dovydėno gyvenimas buvo margas: dirbo husarų pulko bibliotekininku, Lietuvių rašytojų draugijos sekretoriumi, bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1944 m. artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. Per karą pasimetė su šeima, patyrė karo siaubą. Vėliau su šeima susitiko karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Skrantone (Pensilvanijos valstija). Čia įkūrė tėviškę primenančią sodybą. 1949–1951 m. redagavo žurnalus „Lietuvio kelias“ ir „Nemunas“, parašė apsakymų, novelių. 1998 m. kartu su žmona Elena grįžo į Lietuvą. Knygoje pateikiami ir JAV gyvenančių giminaičių prisiminimai apie rašytoją. Visi norintys įsigyti šią knygą gali kreiptis į knygos sudarytoją Vytautą Brekį.

Kviečiame šią įdomią genealoginę studiją skaityti Lituanikos skaitykloje!

Rašytojo Icchoko Mero savaitė

untitledMinint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“ http://senas.lnb.lt/parodos/11/. Sukakties proga spalio 9 d. Rašytojų klube vyko renginys iš ciklo „Kūrybos atodangos“. Vakaro metu buvo parodytas aktorės Olitos Dautartaitės monospektaklis pagal Icchoko Mero apsakymą „Tūkstantis, tūkstantis, tūkstantis mylių…“. Spalio 10 d. Kauno technologijos universitete (KTU) atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui rašytojui Icchokui Merui. Toliau skaityti „Rašytojo Icchoko Mero savaitė”