Lodo miestą žino kiekvienas izraelietis, bet tikrai ne kiekvienas yra užsukęs į šį miestą. Lode aidi šūviai, siautėja nusikalstamos grupuotės, o alkoholizmas, narkotikai – seniai negyjančios miesto žaizdos. Į atskirus kvartalus pasidaliję žydai, arabai, etiopai, beduinai gyvena tarsi karo lauke. Tačiau Rutha Lande Wasserman išeivių iš Lietuvos duktė tiki, kad šis miestas gali būti patraukli vieta gyventi. Rutha metė stulbinamą politinę karjerą (dvejus metus dirbo Izraelio Sh. Pereso patarėja užsienio politikos klausimais) ir persikėlė į Lodą.
Lodo problemos moterį taip paveikė, jog ji įsiliejo į bendruomenę, pasiryžusią pakeisti žmonių, gyvenančių šiame mieste, likimus. „Negalėjau patikėti, kad vos penkiolika minučių kelio nuo Tel Avivo atsiveria visiškai kitoks pasaulis, kitoks gyvenimas (p. 24)“. Įtakos lemtingam apsisprendimui tada turėjo ir būsimas vyras Avivas. Veikli moteris nesibaimina iššūkių, sugeba veikliai dirbti ir keisti Lodo gyventojų gyvenimus. „Mes nebaksnojame pirštu į problemas ir neburnojame, kad valdžia jų nesprendžia. Patys imamės veiklos. Mums su Avivu (aut. pastaba) pavyko susodinti prie vieno stalo skirtingų bendruomenių atstovus. Nutarėme galbėti miesto jaunimą ir paiūlyti jiems turiningą laisvalaikį. Išrinkome tris sporto šakas – imtynes, futbolą ir stalo tenisą, kur Lodo gyventojai gali pralenkti kitus. Į profesionalių sportininkų vedamas treniuotes pakvietėme vaikų. Muzikalius vaikus subūrėme į orkestrą, šokėjų grupę. Neseniai Lode pradėta programa „Taip, mes galime“. Mums pavyko suburti grupelę savanorių, kurie kelis kartus per savaitę moksleivius ir suaugusiuosius moko anglų kalbos. <…> Mes patys rūpinamės rėmėjais ir lėšomis – miesto valdžia neturi galimybių prisidėti (p. 28)“.
Daugiau apie veiklią moterį >>>
Parengta pagal knygą: Izraelio trauka: potyriai, įspūdžiai, atradimai / Nida Degutienė. – Vilnius: Lietuvos rytas, 2013.