Prieš 125 metus gimė rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis. Šia proga pateikiame laišką dr. Jurgiui Šauliui (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Savickio kolegai diplomatui. Šis J. Savickio laiškas įdomus tuo, jog parašytas tarsi grožinės literatūros kūrinys. Jame atsiskleidžia kūrėjo gyvenimo detalės bei asmeniškas rašytojo bendravimas su diplomatu J. Šauliu.
Stockholmas – Saltsjobaden, 11.8.30
Mielas Daktare,
Nepyk, mielas Daktare, kad rašau paišiuku… Sėdžiu sau vienas miške ir pavakario mintis galvoju. Ištrūkau iš miesto. Netoli Stockholmo — pusvalandis. Jau ruduo pas mus, ir jau vakaras. Dar netikras ruduo, bet jau kai kur beržo lapas įgeltęs, šermukšnės jau visai prinokusios… Čia gražu tam pastockholmės miške, tikriau — tose šcherose, pušynais bei pušynėliais apaugusiose. Jei nori atsikratyti pasaulio tuštumo bei pasaulio susmulkėjimo, tai reikia važiuoti čia (ar į Norvegijos fiordus) — čia yra dar horizontas ir žmonių ne tiek daug. Šiemet ėmė lankyti ir lietuvninkai Stockholmą, geri 300 šimtai per šią vasarą bus jų čia apsilankę. Truputį ir aš paagitavau iš pradžių, kai žmonės savo laužuose perdaug ilgai užsisėdi — nesveika; didvyriškumo manija ima sirgti. Na, tiek to… Jei sveikas būsi ir aš čia būsiu, atvažiuok čia, kitą vasarą apsižvalgyti. Ne vienas anglas ir amerikietis čia atsitranko, tai ko mes blogesni… Ne dėl fasono ir parlavimo tą sakau, bet — pažįsti mane. Kad mūsų veik dolerio šalyje gyvenimas neatrodytų toks biaurus, gali (visai drąsiai) apsistoti pas mane. Tuščią kambarį turiu. Tikėsime, kad iki to laiko [Augustinas] Voldemaras neištrūks iš Platelių, tuomet atstovybė bus uždaryta (4-tą kartą. „Ha-ha!“ — anot [Juozapo Albino] Herbačiauskio). Čia dar atsirioglines gavau Sveiko laišką. Ačiū! Jei iki šiolei neatsiliepiau, tai nieko nereiškia — notūras toks biaurus. Truputį, žinoma, ne be to — turėjau ermiderio — susipažinti, įsisteigti, visus tris karalius aplankyti, jų rankas paspausti, apie sveikatą pasiklausinėti… Nieko sau — sveiki, tik švedų karalius nuliūdęs kiek, savo žmonos netekęs, mirusios, kaip žinoma, nuo biaurios ligos, kuri kiekvienam žmogui juk gali pasitaikyti. Danų karalius irgi nieko, tik nusigėręs ir pasenęs.
Dabar prie tikslo. Prie šio laiško tikslo. Sėdėdamas pastokholmės įrudenėjusiame pamiškyje (stilius: „kaip malonu sėdėti po žaliuojančiu ąžuolu ir žiūrėti į tirpstančius ledus“…) sugalvojau keliauti atostogų. Kadangi pas mane „sugalvojimas“ rezultuojasi paprastai staigumu, tai šiandien išsiunčiau Ministeriui prašymą ir šiandien rašau Tau (kaip vadinti: Sveikas, Tamsta, Tu? — ilgai rinkau žodžius, man šiuo atveju daugiausia patinka pastarasis. Jei nebus kitokio iš Romos pusės nutarimo, laikysiuos kalbamosios „terminologijos“) — patark ir pranešk, ar šilta ten pas Jūsų Capri. Ką aš sakau, ar šilta. Ar — karšta? Čia kiek buvo šią vasarą Šveduose saulės, ją visą sugėriau. Bet po Kauno šnapso jos dar man trūksta. Dar noriu! Atostogų laikas — rugsėjo mėnuo, spalio pirmoji pusė. Kaip Kapri tuo laiku? Ar karšta? Antroji svajonė: noriu visai pasprukti nuo žmonių. Savarankiškai, nepriklausomai nuo pansionatdamų, kurioje geresnėje karčiamėlėje gyventi. Supranti, — noriu rašyti. Jei ir ne vienas būčiau, tai būtų mano geriausioji draugė, mano… rašomoji mašinėlė. Ar romaną, ar dar novelų knygą turiu perleisti šiemet per ją — šiomis dienomis, turbūt, galutinai nusistatysiu, kurio dalyko imtis, nes vienas ir kitas dalykas užuomazgoje. Šios 6 savaitės — tai mano gyvenimas. Kaune būdamas, karta minėjai man: nunas [vienuoles]. Ar vienuolyną. Tegu jas! Aš jų bijau (suvaržymas žmogaus). Bet jei galėtum pranešti kiek greičiau apie karštį, poziciją (kas tai do per Kapri tokiam žmogui, kaip man) — be galo būčiau dėkingas. Kainų neklausiu, nes, pagaliau, visur yra vienodai pigu, ar brangu. Jei su Kapri neįvyktų — antroji galimybė: Prancūzijos pietuose (bet irgi nežinau, kaip jie atrodo kalbamuoju sezonu). Vienas tik pliusas man atrodo būtų Prancūzijoj tai, kad ten ausis kiek gautų pasimiklinti prancūziškai. Pranešk man, juk tas visas vietas taip pat pažįsti, kaip aš — Ariogalą.
Šiam kartui Jurgis.
Jurgis Savickis ir jo laiškai Jurgiui Šauliui / Vincas Maciūnas. – [Čikaga : Metmenų bendrovė], 1976, p. 11-12. Lituanikos archyvas A(LKA)72/976
Nacionalinės bibliotekos Ryšių su visuomene skyrius 2010 m. yra parengęs virtualią parodą Jurgis Savickis ir Prancūzija (spausti čia >>>), skirtą rašytojo 120-osioms gimimo metinėms. Maloniai kviečiame aplankyti parodą!