Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas

Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais
Edmundas Arbas-Arbačiauskas su savo tapybos darbais

Edmundas Arbas-Arbačiauskas gimė 1915 m. birželio 26 d. Karsakų kaime, Žaslių valsčiuje. Arbas laikomas vienu iš žymiausių išeivijos architektų, dailininkų.

Edmundo Arbo darbų diapazonas labai platus. Jis projektavo bankų ir universitetų pastatų kompleksus, skirtus Amerikos visuomenei, pažymėtus internacionalinės architektūros ženklu ir Kalifornijos gyvenamuosius namus, turinčius būdingų organiškosios architektūros bruožų, lietuvių išeivijai skirtus pastatus, kuriuose kartais nostalgiškai naudojami tautinės architektūros elementai ir ornamentika, surenkamus ekonomiškus pastatus, kuriuose dominuoja technologija, monumentus ir paminklus, kur nevaržo užsakovo poreikiai, kūrybiškai parenkamos plastinės išraiškos priemonės.

Arbas ne tik talentingas architektas, jis rašo straipsnius į profesinę ir lietuvių išeivijos spaudą, skaito paskaitas apie dailę savo tautiečiams, taip pat Amerikos architektų instituto (AIA) seminaruose, dirba organizacinį darbą PLIAS/ ALIAS (Amerikos ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir piešia.

Paruošta pagal: Architektas Edmundas Arbas-Arbačiauskas: architektūra, tapyba, piešiniai. Vilnius: Vaga, 1992, p. 3.

Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektas
Lietuvių bendruomenės centro Los Andželo konkursinis projektasia.

 

Artėjančių Joninių proga…

papartis-prie-vandensJoninės arba dar kitaip vadinamos Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją. Tuo metu šiauriniame pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Joninės Lietuvoje švenčiamos jau keletą šimtmečių. Ši šventė simbolizuoja žmogaus ir gamtos susijungimą. Ypač reikšmingi vandens, ugnies, žolynų elementai ir su jais susijusios apeigos: laužo deginimas, vainikų pynimas, plukdymas, įvairių žolelių rinkimas ir paparčio žiedo ieškojimas. Paparčio žiedas simbolizuoja pažinimą, laimę ir turtus. Nuo 2003 m. Joninės paskelbtos valstybine švente. Joninės jau keletą dešimtmečių švenčiamos ir išeivijoje. Vainikai Jonams ir Janinoms pinami JAV, Joninių laužai šviečia Pietų Amerikoje, paparčio žiedo ieškoma Australijoje, o lietuvių liaudies dainos skamba Europos atokiausiuose kampeliuose. Pasveikinkite visas Joanas, Džaninas, Janius, Ivanus, Žanas, Džonus, Hansus, Chuanus!

Apie Joninių tradicijas galite skaityti : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=318341&biRecordId=104209 (Lithuanian heritage, 2006, Nr. 3, p. 26)

Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf

Lietuvos kariai Liudviką išmokys ne tik karybos, bet ir lietuvių kalbos

liudvikas nppkt„Mano noras tarnauti Lietuvos kariuomenėje bus paskata ir kitiems Lietuvos piliečiams, ypač jaunuoliams”, – sako Meksikoje gimęs ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantis, bet dar lietuviškai nekalbantis Liudvikas Jakavičius. Vaikino atvejis ypatingas – jis Lietuvos pilietis, bet nekalba lietuviškai. Ar tai nesutrukdys tapti Lietuvos kariu? Pagal Lietuvos įstatymus kariuomenėje gali tarnauti tik respublikos piliečiai. Liudvikas – Lietuvos pilietis, todėl kelias į Lietuvos kariuomenę jam yra atviras.

Jaunuolis didžiuojuosi savo lietuviška kilme. Šiauliuose gyveno ir dirbo jo prosenelis – garsus XX a. pr. visuomenės veikėjas, rašytojas ir knygnešys Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis. Vaikinas visada jautė, kad jo šaknys yra Lietuvoje. Jis niekada nelaikė savęs nei meksikiečiu, nei ispanu, nei argentiniečiu. Nors ir galėjo turėti dvigubą pilietybę, gauti Meksikos, Argentinos ir Ispanijos pasus (pagal gyvenamąją vietą), tačiau pasirinko Lietuvos. Į Lietuvą Liudvikas pirmą kartą atvyko prieš dešimt metų, o nuo tada jis čia atvykdavo kas dveji metai. 2013 m. pab. priėmė svarbų sprendimą – grįžti prie savo šaknų ir apsigyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Liudvikas atlieka stažuotę pagal „Erasmus” programą, studijuoja politikos mokslus ir viešąjį administravimą nuotoliniu būdu Ispanijos nacionaliniame universitete, jo straipsnius politikos studentams spausdina ir Lietuvos žiniasklaida. Liudvikas bendradarbiauja iš Buenos Airių gyvai lietuviškai transliuojama radijo stotimi „Ecos de Lituania”.

Daugiau skaitykite >> Draugas, 2015 m. balandžio 23 d., p.1, 14.

Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi knygos „Lietuviški takai“ autorius Donatas Januta

Birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme kalbėjusieji: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas pabrėžė taikliai pasirinktą autoriaus pasakojimo stilių, skaitytojo neapsunkinant gausia faktografine, statistine medžiaga. Tekstuose apie skirtingas lietuvių emigracijos bangas į Vakarus gausu etnografinių, kasdieninio lietuvių gyvenimo detalių, vaizdžiai atspindinčių aprašomą situaciją. Istorinės tematikos rašiniuose pateikiami autoriaus individualiu požiūriu paremti svarstymai, formuluojamos išvados.

Pasak paties D. Janutos, ši knyga gimė iš noro pasidalinti žiniomis, informacija, kurią jis, daug laiko skirdamas skaitymui, aptinka istorinės, biografinės literatūros puslapiuose.

Knygos pristatymo dieną Donatas Januta svečiavosi ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) »

2326_4206_zoomed_img_3029
Iš kairės: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vitalius Zaikauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė

Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

cdef6a43bc1b35b9e123b511eee1b7d6Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.

Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.

Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“

Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.