Rusijos galios pavidalai A. Grigas knygose

grigasŠį mėnesį žurnalo „The New York review of books“ publikacijoje „The real power  of Putin“ („Tikroji Putino galia“) Benjamin Nathans pristato Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei biografijai skirtas knygas, tarp jų –  vasarį leidyklos „Yale University Press“ išleistą Agnia Grigas knygą „Beyond Crimea: the new Russian empire“ („Anapus Krymo: naujoji Rusijos imperija“), kurioje Oksfordo ir Kolumbijos universitetų absolventė A. Grigas analizuoja Vladimiro Putino užsienio politiką, keldama klausimą, kaip Rusija perbraižys sienas posovietinėje erdvėje.

 

Putin has also waged a soft-power irredentist campaign to mobilize millions of ethnic Russians and Russian speakers in the “near abroad,” the former Soviet republics that now ring Russia’s western and southern flanks. And where a Russian political diaspora cannot be found, the political analyst Agnia Grigas shows in Beyond Crimea, Moscow creates one: via humanitarian assistance, media saturation, and widespread granting of Russian passports. But these efforts to recoup at least some of what was lost in 1991 have been both selective and opportunistic.

The Real Power  of Putin / Benjamin Nathans. The New York Review of Books. – 2016, sept. 29.

grigas_energy

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ši nauja knyga pasieks ateityje, skaitytojams galime pasiūlyti 2013 m. išėjusią A. Grigas knygą „The politics of energy and memory between the Baltic states and Russia“ („Atminties ir energijos politika tarp Baltijos šalių ir Rusijos“), kurioje aptaria Baltijos šalių politikos Rusijos atžvilgiu raidą. Didžiojoje leidinio dalyje tyrinėjama energetinė regiono priklausomybė nuo Rusijos. Anot A. Grigas, sprendžiant dujų ir naftos tiekimo klausimus Baltijos šalys net kebliomis aplinkybėmis nebūna visiškai pasyvios. Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose pereinama prie istorinės atminties temos. Pirmajame autorė analizuoja Baltijos šalių vadovų pasirinkimą vykti arba nevykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje. Antrajame pereinama prie sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimo.

Energijos klausimas skirtas ir A. Grigas publikacija leidinyje „The Baltic States in the EU: yesterday, today and tomorrow“. Tekstas, pavadintas „Energy policy: the Achilles heel of the Baltic States“ („Energijos politika: Baltijos šalių Achilo kulnas“), laisvai prieinamas internete: http://www.delorsinstitute.eu/011-16347-The-Baltic-states-in-the-EU-yesterday-today-and-tomorrow.html

Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse

Parengė Vytautas Smilgevičius


cover_front2015 m. pasirodžiusioje Šveicarų mokslininko Evren Somer knygoje Direct Democracy in the Baltic States. Institutions, Procedures and Practice in Estonia, Latvia and Lithuania (Tiesioginė demokratija Baltijos valstybėse: institucijos, procedūros ir praktika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aptariama tiesioginės demokratijos (referendumų) sklaida Baltijos valstybėse. 1991-2014 m. įvykusius referendumus autorius skirsto į privalomuosius, „referendumus iš aukščiau“ ir keliamus piliečių iniciatyva. Toliau skaityti „Tiesioginė demokratija Baltijos šalyse“

Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija

balt1Birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje, Latvijoje, įvyko Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet), kuriam priklauso Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija Tracing the Baltic Road to Independence in Diaspora Archives. Latvijos mokslų akademijoje iš viso pasaulio susirinkę tyrėjai aptarė lietuvių, latvių ir estų diasporų vaidmenį Baltijos šalių kelyje į nepriklausomybę. Įvairiuose archyvuose bei muziejuose saugoma medžiaga liudija išeivių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę, kalbėti pasaulio bendruomenei apie okupaciją ir sovietines represijas, skatinti paramą atgimstančiam Baltijos šalių valstybingumui.

Toliau skaityti „Rygoje įvyko BaltHerNet konferencija“

Vertinga knyga apie retrospektyvųjį teisingumą Baltijos šalyse

Transitional JusticeŠių metų pradžioje Kembridžo universiteto leidykla išleido tiesos ir teisingumo klausimams Baltijos šalyse skirtą studiją „Transitional and Retrospective: Truth and Justice Processes in the Baltic States“, kurios autoriai – estų mokslininkai Eva-Clarita Pettai ir Vello Pettai. Knygos viršeliui autoriai išrinko Lukiškių aikštės sovietmečiu nuotrauką, kurioje matyti Lenino skulptūra ir tuometiniai KGB rūmai. Šiame carizmo epochos pastate turėjo veikti teismas, todėl rūsiuose nuo pat pradžių buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1940-1991 m. čia nusikaltimus planavo ir vykdė tiek nacių gestapas, tiek sovietų KGB. Dabar rūmuose veikia Genocido aukų muziejus.

Knygos autorių nuomone, tiesos ir teisingumo procesai visuomenėse, kurios neseniai išgyveno represijas, turi daugelį dimensijų. Plačiausia prasme, šioje knygoje analizuojama tiesos ir teisingumo politika, į kurią tyrėjai stengiasi pažvelgti nauju kampu.

Studijos struktūra:

http://assets.cambridge.org/97811070/49499/toc/9781107049499_toc.pdf

Išleistas Baltic Heritage Network biuletenis

balthPasirodė trečias šiais metais Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame apie LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktorės Gintės Damušytės vizitą bibliotekoje rašo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Taip pat biuletenyje supažindinama su naujausiais estų bei latvių diasporos tyrinėjimais, konferencijų medžiaga. Tarptautinė organizacija Baltic Heritage Network įkurta Tartu 2008 m. pradžioje. BaltHerNet vienija Baltijos šalių diasporos paveldą saugančių ir tiriančių institucijų atstovus bei užsienyje įsikūrusių išeivijos organizacijų narius. Kiekvienais metais BaltHerNet kviečia visus norinčius jaunuosius tyrėjus prisijungti prie organizacijos darbo ir kuruojamų veiklų.

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena

C1B0002760569Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje – Juodojo kaspino diena. Šią dieną prisimenami lemtingi 1939-ųjų metų įvykiai, kai Maskvoje buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pagal kurį Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. Tačiau ši diena reiškia ir susitelkimą, ryžtą bei kovą. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo vieningumą. Ši gyvoji grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino (apie 600 km.).

Kviečiame aktyviai dalyvauti šios dienos renginiuose („Ar pameni save „Baltijos kelyje“?“).

Minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Nacionalinėje bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“, kuri buvo parengta Baltijos kelio 20-mečiui >>>. Maloniai kviečiame apsilankyti!