Parengė Vytautas Smilgevičius
1695 metų rugpjūčio 7 diena, sekmadienis, Jono III Sobieskio rezidencija Wilanovoje. Jo Didenybei buvo patiekti 37, karalaičiams – 20, Rusios vaivadai – 21 mėsiškas patiekalas. Puotoje dalyvavęs ponas Želigovskis gavo tik mėsos ir žąsį, kaip ir dvaro paiždininkio tarnai. Prie patiekalų duota daržovių, taukų, grikių košės, kiaušinių, pieno, prieskonių, kitų produktų. Lapkričio 29, pasninko metas. Vaizdas keičiasi: tik keletas mėsiškų patiekalų, valgiui siūlyta 8 rūšių žuvies, taip pat kiaušinių, ryžių, migdolų, svogūnų, taukų.
Lenkijos archyvuose išliko, o 2013 m. Varšuvoje išleista Jono III Sobieskio dvaro 1695–1696 metų virtuvės knyga („Księga szafarska dworu Jana III Sobieskiego 1695–1696“). Joje – ataskaitos, kas karaliaus, karalienės, o kas tik tarnų stalui tiekta.
Prie stalo aptarnauta pagal pareigas. Pirmiausiai – karaliaus (ir karalienės) stalas, karalaičių, tada karaliaus favorito, Rusijos vaivados M. Matczyńskio, kitų pareigūnų, didikų, aptarnaujančio personalo, tarp kurio vėliau surasime ir Jono Sobieskio sveikata besirūpinančius medikus. Rasime čia ir kunigų, ir monetų kalyklų nuomotojų, ir net karališkųjų aludarių.
Daugiausiai valgyta mėsos: jautienos, veršienos, avienos, kiaulienos, paukštienos (vištiena, antiena, žąsiena, balandžių, kalakutų mėsa). Delikatesu laikyta specialiai augintų gaidžių mėsa. Lenkijoje gyvavusi gausių pasninkų tradicija darė įtaką ir dvaro meniu – valgyta daug žuvies. Tai lydekos, karpiai (šiuos ruošta aštuoniais būdais), silkės, karšiai, lašišos, nėgės; nevengta ir sūdytų žuvų. O prie pagrindinių patiekalų reikėjo priedų: sviesto, paštetų, daržovių (svogūnų, petražolių, ropių, kopūstų, ryžių), grybų, vaisių (obuolių, kriaušių, slyvų, citrinų), lašinių, taukų, acto, cukraus, prieskonių. Gausiai vartotos citrinų sultys – ir kaip gėrimas, ir kaip priedas. Kitų gėrimų knyga nemini, nors jie tikrai buvo ant puotų stalų.