Lietuvių metas Latvijos bibliotekose

„Kika Mika“, „Vilka stunda“, „Starp pelēkiem toņiem“ –  ar greit atspėtumėte, kokios lietuvių autorių knygos slepiasi už šių pavadinimų? Linos Žutautės  knygelės apie Kakę Makę, Andriaus Tapino „Vilko valanda“, Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“ pasitinka vos įėjus į Latvijos viešąsias bibliotekas, populiariausių ir naujausių knygų lentynose.

Tamsiai violetinį L. Žutautės knygos „Kakė Makė ir didelė Tamsa“ viršelį galima pamatyti kiekvienoje Latvijos bibliotekoje, kurioje yra vaikų literatūros skyrius. Kakė Makė žvelgia iš plakato „Lasi un vērtē!“ („Skaityk ir įvertink!“), mažiausiems (5+) knygų skaitytojams ir  vertintojams skirtos kategorijos. Iš viso latviškai pasirodė keturios L. Žutautės knygos apie Kakės Makės nuotykius. Skaitymo skatinimo akcija „Bērnu un jauniešu žūrija“ („Vaikų ir jaunimo žiuri“) atitinka Lietuvoje kasmet rengiamus Metų knygos rinkimus. 2012 m. Latvijos 8-12 klasių mokinių žiuri vertino lietuvių kilmės rašytojos R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Latvijos nacionalinės bibliotekos akcija „Vaikų ir jaunimo žiuri“ buvo pristatyta per tarptautinio projekto „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“, kuriame dalyvauja Lietuvos nacionalinė biblioteka, patirties dalijimosi seminarą Latvijoje, supažindinant su bibliotekų vaidmeniu šalyje. Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos skyriaus tyrėja V. Budreckaitė su kolegėmis iš Nacionalinės bibliotekos I. Gumuliauskaite ir A. Masevičiene rugpjūčio 22-28 d. aplankė 10 bibliotekų įvairiose Latvijos vietose. Daugelis aplankytų bibliotekų yra netradicinės: tarkime, dienos centro biblioteka neturtingame Rygos rajone, vaikų ligoninės biblioteka, buvusiame sinagogos pastate įsikūrusi Kuldygos biblioteka… Projektu „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“ siekiama naujai pažvelgti į bibliotekų vaidmenį ir sukurti neformaliojo švietimo modelį, kuris stiprintų bibliotekas socialinių inovacijų, daugiakultūriškumo ir kūrybiškumo srityse.

Daugiau apie projektą: http://www.lnb.lt/apie-biblioteka/programos-ir-projektai/edukaciniai-projektai/inovatoriai-ir-ugdytojai-bibliotekose

Viešėjo Niujorke veikiančios organizacijos Sla307 atstovė Laura Zaveckaitė

IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė ir organizacijos Sla307 atstovė Laura Zaveckaitė aptarė bendradarbiavimo galimybes
IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė ir organizacijos Sla307 atstovė Laura Zaveckaitė aptarė bendradarbiavimo galimybes

Praėjusios savaitės pabaigoje Informacijos mokslų departamento Lituanistinių tyrimų skyriuje lankėsi JAV veikiančios nepelno siekiančios organizacijos Sla307 viešųjų ryšių atstovė grafikos dizainerė Laura Zaveckaitė.

Sla307 pradėjo savo veiklą 2014 m. Niujorke. Ji kuruoja meno erdvę, kurioje pristatomi šiuolaikinių menininkų darbai, gvildenantys opius nūdienos klausimus. Organizacija rengia viešas paskaitas, menininkų pasirodymus, filmų peržiūras. Sla307 yra viena iš 130 metų veikiančios lietuvių išeivijos organizacijos Susivienijimo Lietuvių Amerikoje veiklos programų. Jos tikslas yra pasitelkiant įvairiausias šiuolaikinio meno formas skatinti platesnį kultūrinį dialogą per tautinės mažumos tapatybės perspektyvą.Iliustracija_SLA

Susitikimo metu viešnia pristatė Sla307 veiklą, supažindino su Susivienijimo Lietuvių Amerikoje archyvo dabartine situacija ir aptarė būsimo bendradarbiavimo bei bendros parodos organizavimo galimybes.

Daugiau informacijos apie Sla307http://www.sla307.com/

„Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ apie nesvetingai sutinkamus emigrantus Amerikoje

Parengė Arida Riaubienė


Laiško pristatymas laikraštyje
Laiško pristatymas laikraštyje

Emigrantų padėtis visais istoriniais laikotarpiais  nebuvo stabili.  „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ 1891 m. išspausdino Lietuvos sūnumi prisistačiusio K. Romanausko  laišką, kuriame jis pasakojo apie nesvetingai sutinkamus į JAV atvykusius žmones. Laiške taip buvo rašoma apie emigrantus:

Szimet 20 dieną liepos m. atvažiavo 2 palioku ir 1 lietuvis į Ameriką ir atsisuko į Roanoką. Cze jie vaikszcziojo szen, vaikszcziojo ten, niekur neužtiko nei paliokų nei lietuvių, nes cze jų nebeprisilaiko, o kapeikos visi trys nebeturėjo nei prie duszios. Vaikszcziojo jau treczią dieną badmiriaudami – susisznekėti nei su vienu negali; vaikai angliku pradėjo mėtyti su akmenimis ir szaukti ant jų: „hello grinhou!, hello grinhou!“ etc. (ei szviežias atėjūnas, durnas žmogus!). Ir teisingai, kad būtų anglikų vaikai neįviję į tą kromą, kuriame asz buvau, užtikro būtų badu numirę (kaip nesykį jau teip atsitiko). Szit tau mielaszirdingi Amerikoje žmonės! Iszvydęs asz juos negalėjau graudume isztverti, žiūrėdamas ant jų nelaimės. Žinoma, kiek galėjau pagelbėjau tuos nelaimingus. Bet kas žino kur kas eina ir keliauja, ar eis kas jeszkoti tokių nelaimingų, o juk tokių isz Lietuvos keliauninkų nemaž į Ameriką keliauja“.

Pateikdamas liūdną emigrantų gyvenimo vaizdą,  žinutės autorius ragino tautiečius, neturinčius  Amerikoje giminių ar draugų,  pasilikti  namuose, nekeliauti  į „pienu plaukiančiąją žemę“.

Romanauskas K. „Dėl visuotinės žinios išeinantiems į Ameriką …“. Lietuvos sunus K. Romanauskas.  ŽLA, 1891, rugp. 15 (nr. 16), p. 128
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35007&biRecordId=4036

Susipažinkime: Norvegijoje kurianti Rūta Mataitytė

Parengė Dalia Cidzikaitė


Rašytoja Rūta Mataitytė
Rašytoja Rūta Mataitytė

2015 metų vasarį 15min.lt žurnalistės kalbinama Norvegijoje gyvenanti rašytoja Rūta Mataitytė neskubėjo atsakyti, kaip greitai pasaulį išvys ir ar iš viso išvys ketvirtoji jos knyga. Tačiau atsakymo laukti ilgai neteko – po metų, 2016-siais, leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią autorės romaną Jos vardas Magija.

Filologė, vertėja ir architektė, o nuo 2013-ųjų ir rašytoja, Mataitytė ryžtingai papildė emigracijoje rašančių lietuvių moterų būrį. Pasak žurnalisto Marijaus Gailiaus, per paskutinįjį dešimtmetį pasirodžiusių tokių išeivių kaip Gabijos Grušaitės, Aleksandros Fominos, Vaivos Rykštaitės, Unės Kaunaitės ir Rūtos Mataitytės kūriniai leidžia emigracinį moterišką romaną drąsiai skelbti šiuolaikinės lietuvių literatūros požanriu. Toliau skaityti „Susipažinkime: Norvegijoje kurianti Rūta Mataitytė“

Rašytojos Renatos Šerelytės knygų kambarys

Renata Šerelytė. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Renata Šerelytė. Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo  „Kultūra: mokslas, menas, literatūra“ redaktorė yra gerai žinoma rašytoja Renata Šerelytė. Neseniai Nacionalinę biblioteką iš JAV pasiekė šio leidinio liepos 9 d. numeris su rašiniu apie knygų ir bibliotekos vietą šiandienos visuomenėje. „Kiek susinepatoginu, kai namuose reikia priimti svečius ar žurnalistus, ypač dar lydimus televizijos kamerų, nes tos kameros – godžios slibino akys, kurioms reikia gražių ir madingų interjerų“,  – tekstą, pavadintą „Mano knygų kambarys“ pradeda R. Šerelytė. Pateikiame straipsnio fragmentą:

Glamūro pateikti negaliu, nes slibino akys mano namuose atsimuša į krūvas knygų, sukrautų po kompiuterio stalu, prie radiatoriaus (ant šito knygų kalnelio mėgsta snausti katės), netgi, kas jokiai padoriai moteriškei nedera, ant naktinio staliuko prie lovos.

<…>

Dabar demonstruojamos ne knygos. Garsenybės atveria savo batų ir drabužių, drambliukų ir šuniukų kolekcijų kambarius, bet nemačiau nė vienos, kuri atvertų kambario duris ir įvestų į savo asmeninę biblioteką. Žmonės, kurie šiais laikais turi asmenines bibliotekas, žurnalistams neįdomūs.

Draugas. Mokslas, menas, literatūra . – 2016, liep. 9, p. 1

Lankėsi Karilė Vaitkutė

Dalios Cidzikaitės nuotraukoje: J. Budriūnienė su viešnia Karile Vaitkute.
Dalios Cidzikaitės nuotraukoje: J. Budriūnienė su viešnia Karile Vaitkute

Rugpjūčio 10 dieną LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Balzeko lietuvių kultūros muziejaus (Čikaga, JAV) Genealogijos skyriaus direktorė ir muziejaus leidžiamo žurnalo „Lithuanian Museum Review“ redaktorė Karilė Vaitkutė su centro vadove Jolanta Budriūniene aptarė bendradarbiavimo galimybes. Kalbėta apie bendrų virtualių parodų rengimą, taip pat 2017 metų pradžioje Čikagoje planuojamos išleisti knygos, skirtos Balzeko muziejaus 50-mečiui, pristatymą LNB.