Šveicarijos lituanizacija (ir atvirkščiai)

Pirmieji „Šveicarijos lietuvių žinių“ numeriai išėjo dar pokariu, 1951-1953 m. 2001 m. žurnalo leidyba buvo atgaivinta. Aktyvi Šveicarijos lietuvių bendruomenė (ŠLB) kasmet išleidžia po du žurnalo numerius. Naujausiame, 2017-ųjų gruodžio, numeryje dominuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio nuotaikos.


Doc. dr. Justinas Dementavičius rašo apie Fribūro universitetą, kuris XIX a. pab. – XX a. pr.  buvo svarbus aukštojo mokslo siekiančių lietuvių traukos centras:

Ten [Šveicarijoje] buvę Lietuviai „šveicarėjo“. Terminas ne visai vykęs, todėl galiu paminėti ir kitą – jie ten europietiškėjo, tapo labiau europiečiais. Juk Šveicarija tada suvokta kaip neabejotinai civilizaciškai pranašesnė, tikroji Europa, kurios madomis buvo norima sekti.

Rugsėjį Šveicarijoje su LRT laidos „Šiandien prieš 100 metų“ kūrybine grupe lankėsi 2017-aisiais išgarsėjęs prof. Liudas Mažylis. „Šveicarijos lietuvių žiniose“  jis rašo:

1917 m. lapkričio mėnesį Šveicarijoje vykusi lietuvių konferencija buvo istoriškai svarbi jau tuo, kad ji legitimizavo Lietuvos Tarybos veiksmus siekiant Nepriklausomybės. Istoriografijoje ta konferencija vadinama Berno konferencija, nors istoriniai šaltiniai liudija, kad pagrindinė konferencijos dalis vyko Lozanoje, o Berne, panašu, tik keli posėdžiai.

Dokumentinę apybraižą, nufilmuotą Šveicarijoje, galima pažiūrėti čia >>

Kaip rašo ŠLB pirmininkė Jūratė Caspersen, su Šveicarija siejasi du Nepriklausomybės akto signatarai: dr. Jurgis Šaulys ir prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, kurių atminimą Šveicarijos lietuviai stengiasi pagerbti. Spalio 7 d. Lugano mieste vyko signatarų atminimui skirtas renginys, į jį buvo pakviesti abiejų Šaulių giminaičiai. Numeryje spausdinami tekstai, parašyti dr. J. Šaulio provaikaitės Gintarės Sargūnaitės ir prelato K. S. Šaulio giminaitės Ramutės Kazlauskienės (Šaulytės).

Šveicarijoje pagerbiamas ir Tadas Kosciuška, 1817 m. miręs nedideliame Zoloturno mieste. Šiemet Zoloturne vykęs paminklo, padovanoto baltarusių diasporos, atidengimas atskleidė tebeegzistuojančias tautines įtampas. Istorikė, LR ambasadorė Berne Valentina Zeitler rašo:

Rašydama knygą apie Tadą Kosciušką, ne kartą susimąsčiau: kokiai tautai priklauso šis žmogus? Išsamiai susipažinusi su jo gyvenimu, drįsau jį pavadinti Laisvės sūnumi. Būtent laisvės troškimas nurodė jo gyvenimo kelią, nuvedė į Šiaurės Ameriką, paskatino kovoti prieš galingą carinę imperiją.

Apie tai ir ŠLB gyvenimo aktualijas skaitykite „Šveicarijos lietuvių žiniose“.