Roberto Schumano fondo remiamas „Cahiers Lituaniens“ – vienintelis Lietuvos temai skirtas žurnalas prancūzų kalba. Kiekvieną rudenį išeinančiu žurnalu siekiama prancūzų skaitytojus supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, kalba bei literatūra.
Kaip galima nujausti iš naujausio žurnalo viršelio, kuriame matome menininko Eriko Varno atvaizduotą Jeaną Paulį Sartre‘ą, šiam prancūzų rašytojui numeryje skiriama daug dėmesio. Žinia, J. P. Sartre‘as ir rašytoja, filosofė Simone de Beauvoir 1965 m. apsilankė Lietuvoje. Anot dr. Solveigos Daugirdaitės, 2015 m. paskelbusios studiją „Švystelėjo kaip meteoras“, vizitas, kuris neturėjo didelės reikšmės patiems Beauvoir ir Sartre’ui, buvo ir tebėra suvokiamas kaip reikšmingas Lietuvos visuomenei: užsieniečiams uždarą šalį aplankė pasaulinio garso intelektualai.[1] „Kuo lietuviams svarbi de Beauvoir ir Sartreo‘o viešnagė Lietuvoje?“, – šį klausimą S. Daugirdaitė gvildena naujausiame „Cahiers Lituaniens“ numeryje. Rusistikos ir sovietologijos studijų profesorė Cécile Vaissié (Université Rennes 2) į penkių dienų vizitą pažvelgia iš Beauvoir ir Sartre’o perspektyvos: jos tekstas pavadintas „Sartre‘as ir Beauvoir Lietuvoje: nesusipratimai, abipusės manipuliacijos ir nutylėjimai“. Po Lietuvą su intelektualų pora keliavo Lena Zonina, kurią Sartre‘as įsimylėjo 1962 m.: ji, manoma, yra ponia Z., kuriai dedikuota Sartre‘o autobiografinė knyga „Žodžiai“.
Filosofas, vertėjas Marc Chaudeur savo tekste pristato rašytoją ir poetą Oskar Wöhrle (1890-1946), jį vadindamas „maištautoju, pakerėtu Lietuvos“. Lietuvoje O. Wöhrle atsidūrė kur kas anksčiau, Pirmojo pasaulinio karo metais. Spėjama, kad būtent jis galėjo sudalyvauti su Jadvyga Chodakauskaite – Sofijos Smetonienės seserimi, būsimąja politiko Juozo Tūbelio žmona – siejamoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto kelionėje į Berlyną 1918 m. Panašu, kad ir čia įsipainiojo meilės istorija: užsienietis veikliai jaunai moteriai puoselėjo šiltus jausmus.
Numeryje taip pat publikuojamas Jono Biliūno kūrinio „Kaip caras Aleksandras Tretysis važiavo“ vertimas į prancūzų kalbą su literatūros dėstytojo Jean-Claude Lefebvre įžanginiu žodžiu. Philippe Edel ir Piotr Daszkiewicz rašo apie Jono Jagėlos sukurtą Liudviko Heinricho Bojanaus biustą, kuris eksponuojamas Buksvilerio (Bouxwiller) miesto merijoje. 1776 m. Buksvileryje gimęs L. H. Bojanus Vilniaus universitete 1806–1824 m. dėstė veterinariją ir lyginamąją anatomiją – jis yra laikomas lyginamosios anatomijos pradininku visoje carinės Rusijos imperijoje. P. Daszkiewicz Tomasz Samojlik ir Anastasia Fedotova pateikia publikaciją „Belovežo girios stumbras Srasbūro muziejui – tyrimo priedas“.
Numerio turinys prancūzų kalba: http://www.cahiers-lituaniens.org/sommaire.htm