Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome gegužės mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas.
Gegužės 4 d. 14 val.: Skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“. Tai Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos skaitmeninio meno bendruomenės „Level up“, susibūrusios „Facebooke“, bendradarbiavimo rezultatas. Šiuo projektu buvo siekiama suburti draugėn skaitmeninių darbų dailininkus, iliustruotojus, 3D modeliuotojus, skulptorius ir įkvėpti savaip interpretuoti Lietuvos istoriją. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti skaitmeninio meno konkurse Lietuvos valstybingumo šimtmečio tema. Pirmąją vietą konkurse užėmė Justino Ališausko darbas „Lituanica“, antroje vietoje liko Vaiginto Pakenio „Baltijos kelias“, o trečioje – Andriaus Čiukšio „Madagaskaras“. Tarp prizininkų taip pat pateko Dovydo Čiuplio „Lituanica“, Gedimino Skyriaus „Nepriklausomybės kovos“, Jono Kupės „Viltis Sibire“, Jono Špokos „Roko maršas“, Juozapo Špokos „Partizanas Kraujelis“, Silvijos Vaičikonytės „Dukra, nepažįstanti tėvo“ ir Tomo Misevičiaus „Pope Visit“.
Organizatorių ir vertinimo komisijos sprendimu parodoje „Lietuvai 100: „Level up“ bus eksponuojami visi 26 konkurso sąlygas atitinkantys darbai.
Ekspozicija veiks iki gegužės 18 dienos.
Gegužės 8 d. 17:30 val.: M. K. Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ sutiktuvės
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į M. K. Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ sutiktuves.
Ši knyga – tai pirmoji M. K. Sarbievijaus pamokslo publikacija, ją sudaro įžanginis straipsnis (parašė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė), pamokslo vertimas į lietuvių kalbą su komentarais (vertė prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė) ir jo faksimilė. M. K. Sarbievijaus laidotuvių pamokslo vertimas ir publikacija leis pažinti šio žanro teksto ypatumus, Baroko epochos retorikos išskirtinumą ir grožį, padės suvokti dramatišką to meto žmogaus pasaulėvoką ir kartu atskleis šį kūrėją ne tik kaip iškilų poetą, bet ir kaip talentingą pamokslininką.
Renginyje dalyvaus knygos rengėjos prof. habil. dr. E. Ulčinaitė ir dr. V. Vaitkevičiūtė, vadovaujanti Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriui. Leidinio sutiktuvėse taip pat dalyvaus knygos recenzentė dr. Živilė Nedzinskaitė ir dailininkė Elona Marija Ložytė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauratorė. Priminsime, kad praėjusiais metais dailininkei E. M. Ložytei už estetišką dalykinio turinio pateikimą M. K. Sarbievijaus knygoje „Maršalo lazda“ įteiktas Kultūros ministerijos „Knygos meno“ konkurso specialusis diplomas.
Renginyje bus galima pamatyti M. K. Sarbievijaus pamokslo 1641 m. nuorašą, saugomą Nacionalinėje bibliotekoje.
Gegužės 10 d. nuo 10 val.: Tarpdalykinis diasporos tyrėjų seminaras „Diasporos temų turgus“
Gegužės 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo (LNB) bibliotekoje vyks 5-asis tarpdalykinis diasporos tyrėjų seminaras „Diasporos temų turgus“. Seminare pranešimus skaitys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto, Rokiškio krašto muziejaus, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovai.
Pagrindinis prieš penketą metų pavasarį LNB Lituanistikos skyriaus inicijuoto seminaro tikslas – suburti lietuvių diasporą tyrinėjančius mokslininkus ar diasporos temomis besidominčius Lietuvos universitetų studentus. Šiandien diasporos tyrėjų bendruomenę sudaro apie 30 žmonių, dirbančių šalies muziejuose, archyvuose, bibliotekose, aukštosiose mokyklose ir kt.
Gegužės 11 d. 17 val.: diskusija 125-osioms architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio gimimo metinėms paminėti
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis yra vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų – sukurta per 150 projektų įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus.
2018 m. rugsėjį Lietuvos literatūros ir meno archyvas Kaune organizuoja parodą Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai pristatyti. Ta proga Nacionalinėje bibliotekoje rengiama apskritojo stalo diskusija, skirta įvairiems architekto kūrybos laikotarpiams ir architektūriniam palikimui aptarti.
Diskusijoje dalyvaus architektūros istorikė, monografijos, skirtos V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai, autorė Jolita Kančienė; dailės istorikė ir kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė. prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir istorikas, Energetikos ir technikos muziejaus vyr. fondų saugotojas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas dr. Karolis Kučiauskas. Diskusijos moderatorė – architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė dr. Marija Drėmaitė.
Gegužės 16 d. 17:30 val.: V. Sirutavičiaus knygos „Lietuviai ir Lietuvos lenkai: Lietuva ir Lenkija 1988–1994 m.“ pristatymas
Anot V. Sirutavičiaus, leidinys atsirado todėl, kad Lietuvoje šia tema beveik nieko nėra parašyta. „Reikėjo solidesnio veikalo, skirto tam laikotarpiui, kuris buvo labai svarbus, net ypatingas, formuojant santykius tiek tarp valstybių, tiek tarp Lietuvių valstybės ir lenkų tautinės mažumos, kupinas įtampų“, – teigia autorius.
Knygoje aiškinamasi, kokie veiksniai lėmė lietuvių ir Lietuvos lenkų etninio konflikto
priežastis 1988–1994 m. Aptariami lenkų aktyvistų siekiai sukurti nacionalinę teritorinę
autonomiją ir Lietuvos valdžios etninė politika. Studijoje taip pat ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai turėjo įtakos santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamikai.
Derybose dėl tarpvalstybinių santykių sureguliavimo iš esmės buvo nesutariama dėl dviejų klausimų: tautinių mažumų teisių užtikrinimo ir vadinamojo praeities vertinimo.
Renginyje dalyvaus ir diskutuos: knygos autorius dr. Vladas Sirutavičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, diplomatas Dainius Junevičius, istorikė dr. Vitalija Stravinskienė.
Gegužės 22 d. 17:30 val.: Kražių jėzuitų kolegijos istorija: biblioteka. Leidinio „Buvusios Kražių kolegijos knygų sąrašas, 1803“ pristatymas
Kražių kolegija, veikusi 1616–1773 m., buvo svarbiausias Žemaitijos švietimo bei religinio gyvenimo centras. Ji turėjo didžiausią XVII–XVIII a. Žemaitijoje biblioteką, pradėjusią funkcionuoti prie jėzuitų misijos 1608 m., dar prieš įsikuriant pačiai kolegijai. 1655 m. bibliotekos fondą buvo sunaikinusi Švedijos kariuomenė, bet jis buvo atkurtas. Vėliau fondas keliavo į LDK edukacinės komisijos, Kolainių karmelitų, Vilniaus universiteto gimnazijos rankas, kol 1844 m. buvo perkeltas į Kauną.
Kražių kolegijos bibliotekos knygų katalogą, sudarytą 1803 m. (jame užfiksuoti 3246 vnt. leidinių) pristatys jo rengėjas dr. Darius Antanavičius (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Živilė Nedzinskaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Renginyje taip pat dalyvaus Nacionalinės bibliotekos DPTD Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė
Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.
Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka
Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, 2017 metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 4 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.
Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.