Žydra cikorijos žvaigždė tokioj sausroj
Sereikiškių senajam parke,
pražydusi per Žolinę –
Marijos žemiškas šešėlis kris dabar
ant Vilnios tekančio sraunaus vandens,
jos mėlynam apsiaustui plevėsuojant
jau paskutiniam pragiedrulyje –
rugpjūčio vakarėjančioj šviesoj,
dvasia, nužengianti į aukštumas,
į mirguliuojančią erdvėj Visatą,
kur susiraizgiusių kerojančių žvaigždynų
amžina žalsva šviesa,
kur vien tik begalybės vėjas virš kalvų,
virš rudenėjančių planetų,
jų paslaptingo spindesio
ir kristalinės jų darnos dangaus plane.
(Judita Vaičiūnaitė, 1992)
Iliustracija: Algimantas Kunčius. Fotografijų ciklas „Susitikimai“. Poetė Judita Vaičiūnaitė Rašytojų sąjungos suvažiavime. 1981. Lietuvos dailės muziejus.
Rugpjūčio 1–11 dienomis Šveicarijoje vyko vienas garsiausių pasaulyje Lokarno kino festivalis. Į šio festivalio programą buvo įtraukti lietuvių autorių filmai: režisierės Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (filmas įvertintas festivalio partnerio „Swatch Art Peace Hotel“ apdovanojimu), režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“ ir kino debiutas – ispanų ir lietuvių bendros gamybos filmas „Risčia“ (isp. „Trote“, režisierius Xacio Baño). Pristatyta ir daugiau lietuviškos kultūros. Žinomas šveicarų galerininkas, meno kolekcionierius Arminio Sciolli rugpjūčio pradžioje Lokarne, „II Rivellino“ galerijoje, organizavo renginį „10 dienų Lietuvoje“, skirtą mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui.