Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos 105-osios M. Duras gimimo metinės

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: prof. dr. Vytautas Bikulčius, Valdas Puteikis.
( 📷 Vygaudo Juozaičio nuotr. )

Balandžio 2 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko 105-ųjų Marguerite’os Duras gimimo metinių minėjimui skirtas renginys „Lietuviškoji Duras“. M. Duras kūrybą apžvelgė bei biografijos detales, rašytojos portretą vaizdžiai ir išsamiai pristatė Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Bikulčius bei žurnalistas Valdas Puteikis. Minėjimo vakaras, į kurį susirinko kelios dešimtys M. Duras kūrybos gerbėjų ir su ja norinčių susipažinti skaitytojų –  Prancūzų instituto Lietuvoje ir Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo, kuriuo puoselėjama ir skatinama kultūrinė diplomatija, vaisius.

M. Duras (tikr. vardas Marguerite Donnadieu) – „Naujojo romano“ krypties atstovė, žurnalistė, dramaturgė ir scenaristė. Menininkė gimė 1914 m. balandžio 4 d. Vietname (tuo metu – Prancūzijos Indokinija), tačiau būdama septyniolikos persikėlė į Prancūziją. Rašytoja buvo aktyvi šalies visuomeninio gyvenimo dalyvė; Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo pasipriešinime, įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, iš kurios buvo pašalinta už griežtą komunistų politikos kritiką. Rašytoja taip pat pasižymėjo rašydama pjeses teatrui, scenarijus filmams, kurdama filmus pagal savo pačios knygas. 1984 m. ji pelnė prestižinę Gonkūrų premiją už romaną „Meilužis“ – autofikciją, pagrįstą jaunystės meilės Indokinijoje įspūdžiais. Jos žinomiausių romanų gretose minimas kūrinys „Užtvara nuo vandenyno“ (1950), pasakojantis apie prancūzų šeimos gyvenimą Indokinijoje.

M. Duras – viena žymiausių XX a. Prancūzijos ir pasaulio rašytojų, todėl nenuostabu, jog pristatymo prelegentai išskirtinį dėmesį visų pirma skyrė kūrybai. Profesorius V. Bikulčius meistriškai pristatė ryškiausius, didžiausią pripažinimą pelniusius M. Duras kūrinius bei pastarųjų kelio į Lietuvos skaitytojų rankas sudėtingumą. Pasak jo, savo kaip rašytojos veiklą M. Duras pradėjo 5-ajame dešimtmetyje, o dėl sudėtingos politinės, istorinės Lietuvos situacijos pirmasis romanas „Moderato Cantabile“ į lietuvių kalbą išverstas tik 1972 m. „Kaip galėjo prancūzų autorių kūriniai patekti į Lietuvą? Žmonės, kurie domėjosi prancūzų literatūra,  bibliotekose galėjo aptikti šios autorės knygų prancūzų kalba, bet platesniam skaitytojų ratui teko laukti ilgokai. M. Duras savo kūryba, be abejo, negalėjo pritapti prie to bendro brandaus socializmo fono, bet buvo jaučiamas savotiškas atšilimas“,–  kalbėjo V. Bikulčius.

M. Duras kūrybą sunku su kuo nors palyginti, nes ji – originali, stipri, kartais šokiruojanti savo personažais, žiaurumu, persipinančiu su švelnumu. Kūryboje rašytoja daugiau dėmesio skyrė ne veiksmui, o veikėjų vidiniams išgyvenimams, jausmams, kuriuos vaizdavo itin subtiliai, iki mažiausių pustonių, taip pat įamžino asmeninių patirčių atgarsius.

Šiandien išleistas 31 M. Duras romanas, tačiau į lietuvių kalbą išversti tik 9. Absoliutus lyderis, pripažintas tiek literatūros kritikų, tiek įvairių šalių skaitytojų, – kūrinys „Meilužis“, pasiekęs net 3 mln. egzempliorių tiražą. Pastarasis Lietuvoje pasirodė tik 1994 m.  Pasak V. Bikulčiaus, ne mažiau svarbus bei įsimintinas, o galbūt Lietuvos skaitytojams net įdomesnis, romanas „Užtvara nuo vandenyno“, paaiškinantis autorės gyvenimo pradžią, prancūzų, tuo metu gyvenusių Indokinijoje, pačios Duras šeimos situaciją.

Prelegentai neapsiribojo vien kūrybos plotme. Daug dėmesio skirta rašytojos portreto, biografijos detalių, gyvenimo laikysenų išryškinimui. Šiomis dienomis netylant diskusijoms, ar derėtų susitelkti tik į menininko kūrybą, ar vertinti jo asmenybės ir darbų visumą, V. Puteikis išsakė atvirą ir tvirtą nuomonę. „Visada keldavau klausimą kaip skaitytojas, žurnalistas: ar reikia, ar galima eliminuoti asmeninį žmogaus gyvenimą nuo jo kūrybos? Ar galima kūrybą nagrinėti nesidomint asmeniniu gyvenimu? Aš esu šalininkas to, kad reikėtų kuo išsamiau, kuo visapusiškiau pažinti rašytojo asmeninį gyvenimą, kad ir koks jis būtų buvęs drastiškas ar kurioziškas“,– teigė V. Puteikis.

Remiantis šia laikysena, M. Duras biografijos ir kūrybos ekspertų pokalbyje vaizdingai pristatytas dinamiškas, spalvingas, sudėtingas, pakilimų ir nuosmukių kupinas rašytojos gyvenimas. Aptarta banguota, gaivališka Marguerite‘os Duras ir keliais dešimtmečiais jaunesnio Yann‘o Andrea meilės istorija, skaudūs nesutarimai su motina, lydėję beveik visą gyvenimą, bei mylimųjų, meilužių įtaka rašytojos pasirinkimams ir gyvenimo būdui, priklausomybės nuo alkoholio, nuo kurios gydytasi net kelis kartus, pasekmės. Intriguojančiai pristatytos net rašytojos kasdienybės smulkmenos: tobulas derinys rašytojos pietums – austrės ir taurė prancūziško šampano, atskleistos artimo bendradarbiavimo su leidėjais ypatybės. Apibūdindamas M. Duras gyvenimą V. Puteikis vaizdžiai kalbėjo: „Literatūra ir gyvenimas. Gyvenimas ir literatūra. Menas ir viskis. Yann‘as ir Marguerite‘a. Viskas tarsi viename kokteilyje“.

Minėjimo vakarui autentiškumo prieskonį suteikė vaizdo įrašai, kuriuose įamžintas atviras Yann‘o Andrea pasakojimas apie jo ir M. Duras meilės istoriją, gyvas rašytojos pašnekesys su geriausia drauge aktore Jeanne Moreau.