Birželio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje

Birželio 6 d.,  17:30 val.

100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės: knygos pristatymas ir parodos atidarymas

Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties kontekste įdomu atsigręžti į valstybės kūrimosi pradžią, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir pasidomėti tarpukariu, kai, paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva galėjo ir norėjo ŠVĘSTI. Pasitelkus senąsias fotografijas su šventinių renginių vaizdais, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma kilnojamoji paroda bei leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Renginyje dalyvaus parodos ir leidinio sudarytoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja Rimantė Tamoliūnienė, bus rodoma archyvinė kino kronika „Laisvę švenčianti Lietuva“. Maloniai kviečiame į susitikimą. Jame bus galima įsigyti leidinį.

Paroda Valstybingumo erdvėje bus eksponuojama iki birželio 27 d.


Birželio 10 d. , 17:30 val. Juliaus Sasnausko knygos „Kraujomaiša“ pristatymas

Nacionalinėje bibliotekoje vyks kunigo ir publicisto Juliaus Sasnausko OFM knygos „Kraujomaiša“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Julius Sasnauskas OFM, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir dailininkas Mikalojus Vilutis.

Naujoje kunigo J. Sasnausko knygoje tęsiama postilių tradicija, paprastai tariant, Šventojo Rašto eilučių aidas žmonių gyvenime. Bet šie tekstai kiek skiriasi, juose nėra tiesioginio Biblijos ištraukų interpretavimo ir pritaikymo – visa tai tarsi paskandinta kasdienių įvykių ir emocijų sraute, prisiminimų fragmentuose, dvasininko patirties detalėse.

Toliau skaityti „Birželio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje“

Adolfo Damušio politinių studijų dienos – III

Mokslinė konferencija

„Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

2019 m. birželio 14–15 d.

PROGRAMA

Birželio 14 d., penktadienis

14.00–15.00 Dalyvių registracija (II a. fojė)

Pirmasis posėdis

(Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.)

Moderatoriai: Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė; dr. Bronius Makauskas, istorikas.

15.00–15.30 Invokacija

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Sveikinimo žodis

Sandra Leknickienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai

Gintė Damušytė, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai

Prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas

Angelė Nelsienė, Los Andželo lietuvių visuomenės ir politikos veikėja, ilgametė Amerikos lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės bendradarbė

15.30–15.55 Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas

                      Lietuva tarp dviejų totalitarinių režimų: Europos sąžinė ir istorinė atmintis

15.55–16.20  Dr. Kristina Burinskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikė

                      KGB kova prieš rezistenciją ginklu ir žodžiu: šmeižto ir dezinformacijos akcijos

16.20–16.45  Prof. dr. Kęstutis Skrupskelis, filosofas ir istorikas

                      Lietuvos laikinoji vyriausybė bandė žydams kenkti ar padėti?

16.45–17.15  Dr. Ramūnas Labanauskas, istorikas, Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos archyvaras

VLIK‘o genezė ir veikla Antrojo pasaulinio karo metais: katalikų ir laicistinių grupių konfrontacija

17.30–19.30 Furšetas

Toliau skaityti „Adolfo Damušio politinių studijų dienos – III“

Iš tarpukario laikraščių: blondinės ir brunetės

Kaip ir šiandien, tarpukariu spauda užsiėmė rimtais klausimais. Apie 1930 metus prancūzų romanistai gavo vieno laikraščio anketą apie brunetes ir blondines. Rašytojai  pasiaštrino plunksnas. Vienas  atsakė, kad myli blondines, bet vedė brunetę. Kitas griežtai pasisakė už blondines: Ieva ir Venera, senovės idealai, buvusios blondinės.  Trečias priminė, kad Baironą žavėjusios tamsiaplaukės Rytų tipo moterys, tačiau ištikimas jis buvo tik blondinei.  Ketvirtasis pateikė kompromisinę nuomonę: visiems patinka brunetės su žydromis akimis ir blondinės su juodomis akimis…

Tekstas aptiktas  „Lietuvos žiniose“ (1930, bal. 25, p. 2)>>

Iš tarpukario laikraščių: vasaros mados

„Madų žurnaluose pažymėta, kad bus dėvimos ir didelės mėlynos spalvos palerinos, bet Lietuvoj madų salonuose manoma, kad ši naujiena Lietuvoj neprigysianti, nes taip apsirengusi panelė, būtų panaši į mūsų policininką,“ – rašė Modistė  „Amatininke“ (1935, nr. 15, p. 4)

Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai,  specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.  

Kristina Dryža apžiūri knygų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje

Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“. Antologiją rengė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.

 „Būti lietuviu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas [Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai. Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]

Toliau skaityti „Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju“

Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš 15-os šalių. Spalvingoje suvažiavimo renginių programoje – nuo lietuvių literatūros klasikos ir autorinės dalyvių kūrybos skaitymų iki specialiai šiam susitelkimui parengtos pasaulio lietuvių rašytojų antologijos pristatymo – gražus ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos indėlis: specialiai surengta ir pristatyta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda, pasaulio lietuvių rašytojai pakviesti į jaukų susitikimą ir pažintį su didžiausia šalies biblioteka.

Pasaulio lietuvių suvažiavimas surengtas remiantis keliomis intencijomis. Pirmoji, pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen, – siekis vienas kitą pažinti, pasidalyti skirtingomis patirtimis ir pasaulio suvokimu, pasverti, kokio galingumo yra pasaulio lietuvių rašytojų kūrybinės jėgos, kiek tvirtai įleistos šaknys į protėvių žemę. Šis suvažiavimas taip pat skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

Toliau skaityti „Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo dalyviai susibūrė Nacionalinėje bibliotekoje“