Vilnių ir jo istoriją nuo senų laikų papildė įvairios legendos – XVI a. paplito geležinio vilko legenda, XVIII a. – Vilniaus bazilisko. Daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris Vilnius buvo ne tik Lietuvos Didižiosios Kunigaikštystės epicentras, tačiau ir pasaulio miestas, įtvirtinęs savo pozicijos garsiausių Europos kartografų darbuose, kuriuos geidė turėti Europos didikai savo asmeninėse bibliotekose. Tačiau anuometinių kartografų darbas nebuvo lengvas – graviūros buvo daromos pagal aprašymus, spaudos klišės legaliais ir nelegaliais būdais patekdavo į kitų spaustuvininkų rankas. Darbai būdavo kopijuojami, o autorystė nenurodoma. Komplikuota buvo ir eksponuojamo Vilniaus plano raida.
Olandų leidėjas ir kartografas Pieter van der Aa (1659-1733) – itin ambicingas XVIII a. leidėjas. Būdamas 18 m. (1677) įstojo į Leideno knygų pardavėjų gildiją, o 24-erių m. (1683) pradėjo savo leidybinę veiklą. Galiausiai 1715 m. jis buvo paskirtas oficialiu Leideno miesto leidėju. Nepaisant aukšto rango P. van der Aa šiuolaikinių mokslininkų neretai yra apibūdinamas kaip plagiatorius, mat, jis kopijuodavo, perpirkdavo kitų leidėjų klišes ir padaręs minimalius puošybinius pakeitimus, nekeisdamas kartografinės dalies, juos pasirašydavo savo vardu. Dėl šios priežasties dažnu atveju originalaus autoriaus tyrėjams nepavyksta nustatyti.
Žymiausiu P. van der Aa darbu yra laikomas 1729 m. išspausdintas viso pasaulio atlasas La galérie agréable du Monde. 66 tomuose buvo pavaizduoti Europos, Azijos, Afrikos ir Amerikos miestai, žmonės, religija, etnografija, verslai. P. van der Aa siekė išleisti populiarų, geidžiamą turėti prabangų atlasą, demonstruojantį visas to meto žinias apie pasaulį. Šiame atlase buvo pavaizduotas ir Vilniaus miesto planas, kuris, kaip ir daugelis kitų P. van der Aa žemėlapių buvo perimtas iš ankstesnių leidėjų. Tai kone identiška XVI a. pabaigoje vokiečių kartografo Georgo Brauno ir flamandų meninės graviūros meistro Franco Hoegenbergo sukurto Vilniaus plano, išspausdinto pasaulio miestų atlase „Civitates orbis terrarum“ („Pasaulio miestai“, 1572–1618), kopija. Miesto plane kartu vaizduojami ir Vilniaus gyventojai, apsirengę drabužiais, atspindinčiais tų laikų vietinę madą. Įdomu tai, kad nė vienas iš atlaso rengėjų Vilniaus mieste nebuvo lankęsis, todėl miesto vaizdinys ne visai atitiko tikrovę. Taip pat į atlasą pateko ir trumpas miesto, gyventojų ir jų papročių aprašymas. P. van der Aa plane kartografinė miesto dalis buvo pakeista vos minimaliai, tad pagrindiniai netikslumai – Neries upės, Katedros, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ir vienuolyno komplekso padėtis – išliko. Kartografas modifikavo tik miesto plano puošybinį rėmą – vietinius žmones pakeitė bičių aviliai (LDK bitininkystė buvo tapusi bendrąja vieta užsienio autorių LDK aprašymuose).
Parengė Milda Kvizikevičiūtė