Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…

Prieš savaitę pristatėme pastaraisiais mėnesiais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusias naujas poezijos knygas. Šią savaitę siūlome pasidomėti prozos knygomis. Nors pavadinime pavartotas žodis „naujo“, į šį sąrašą pateko ne tik pirmieji leidimai. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“.


Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga / Rasa Aškinytė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 183, [1] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-480-313-0

Rasa Aškinytė šią knygą pradėjo rašyti 2014 metais. Per tą laiką išleido du romanus. „Tiesiog taip atsitiko. Parašius pirmą istoriją gavau pasiūlymą kurti „Glesum“. Po jos iškart galvoje gimė „Istorija kaip upė“. Likusios keturios istorijos turėjo palaukti savo eilės. Net rašant dalykai vyksta taip, kaip vyksta. Tiesiog turi ateiti tinkamas laikas“, – teigia rašytoja.

Natūraliai kyla klausimas, kas R. Aškinytei yra meilė. „Meilė yra kažkas neaprėpiama, nenusakoma, nevaldoma. Jos niekas negali niekaip paveikti. Jei ji yra, tai tiesiog yra ir išlieka, nesvarbu, kad ir kas atsitiktų“,  – sako R. Aškinytė.

Interviu su rašytoja: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-rasa-askinyte-net-jei-meile-baigiasi-kartais-tai-yra-geriausia-kas-gali-nutikti-286-1687430


Džiaugsmynas : [esė] / Laura Sintija Černiauskaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 171, [2] p.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-480-314-7

Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos pavadinimas, naujadaras „džiaugsmynas“, neįprastas akiai ir ausiai.  „Šį žodelį prieš kokius penkerius metus prabusdamas sučiulbėjo mūsų jauniausias sūnus, dar nė nepramerkęs akių, visas nušvitęs, tiesiai iš sapno. Man pasirodė gražu ir stipru – kaip per visai mažą vaiką intuityviai, be jo paties intelektinių pastangų, išsisako giliausia žmogaus programa. Įsidėjau tą vaiko išgriebtą naujadarą giliai į galvą, nes supratau – prireiks“,  –  juokdamasi pasakojo rašytoja per interviu.

Kiek stebina ir žanras – L. S. Černiauskaitė nėra žinoma kaip publicistė. Pati rašytoja knygos tekstus vadina „esukais“: „Esukai, nes nesu tikra, ar tikrai išsilaikau esė žanre. Ne visi teksteliai man pačiai ten atrodo išbaigti – tiesiog nebežinojau, ką dar jiems padaryti, o rašymo deguonis jau buvo išsibaigęs, tas deguonis, kurio gauni netikėtai ir ūmiai, maždaug kaip vienam eilėraščiui. Ir jei nespėji tuoj pat užrašyti – jis tiesiog pranyksta… Tad padariau tai, ko niekada sau neleidžiu rašydama romaną ar noveles, kur privalau viską sukontroliuoti – kai kuriuos (žinoma, ne visus) esukus ir palikau neišbaigtus – kaip kokią neužsegtą sagą marškiniuose ar neužrištą batą. Pasitikėdama skaitytoju ir tikėdamasi, kad neišbaigtuose teksteliuose galbūt yra daugiau natūralumo, daugiau nenušlifuotos gyvybės.“

Interviu su rašytoja:
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/laura-sintija-cerniauskaite-apie-savo-nauja-knyga-dziaugsmynas-dziaugsmas-instaliuotas-i-musu-prigimti-286-1686104?copied


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…“