Mėnuo: 2022 gruodžio

Vita MATULYTĖ: Italo Calvino knygos „Nematomi miestai“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės knygų lentyna

Dar tik pradėjau nutuokti, kas yra ši knyga.

Kad miestai, čia aprašyti, išties egzistuoja.

Dar nekeliavau daug, tik po vieną po kitą miestus rinkau, ragavau po truputį, po mozaikos kubelį;

jau pradėjau galvot, mačiau viską…

Penktadienį pirmą kartą grįžau iš Italijos –

iš ten, iš kur kilo Italo Calvino, –

ir Dieve, nežinojau, kad tokie miestai egzistuoja:

miestai, kuriuose dabartis ir senovė gyvena greta ir sustoja stačiai ant šaligatvio šnektelti:

kaip šeima, kaip vaikai, ar dar laiko seni akvedukai?..

Kur žmonės susiję takiom, saulėje žiburiuojančiom gijom,

kur plačiausios erdvės, maitinamos žvilgsniais, neleidžia griuvėsiams užmigti,

bemiegiai griuvėsiai,

kur siauriausios gatvelės stypsta aukštyn, tarp rojaus ir paplavų ant grindų

(žvelk: ar jau lydosi vakaras sviestu ant mūrų, ar nešliūkštels iš mėlyno kibiro pamazgos),

kur gatvės prakvipusios paprika, miltais ir baltiniais…

Mačiau tik du:

Neapolį ir Romą.

                 – Tavo miestų nėra. Galbūt jų niekad ir nebuvo. Ir jau tikrų tikriausiai jų nebebus.

Bet jei galėjo būt šiedu,

galėjo būti ir Oktavija, miestas-voratinklis,

Fedora, su visom neįvykusiom ateitim,

Dzora, kurios nebegali pamiršti –

miestai, po kuriuos keliavo Markas Polas

Kubla Chanui parnešdamas pasakas,

kurios išties

išties

egzistuoja.

Anotuojama knyga: Italo Calvino, Nematomi miestai, iš italų kalbos vertė Violeta Tauragienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.

Kalba neredaguota.

Roma KARČIAUSKIENĖ: Edmundo Ganusausko knygos „Išėjęs į žygį“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės knygų lentyna

Tada, 1946 metais, su draugu užkopęs į Sasnavos bažnyčios bokštą, kad patikrintų, ar matosi gimtoji sodyba, jis suvokė, koks didelis Pasaulis, jeigu į jį žvelgi iš savosios Bažnyčios, koks begalinis noras kuo daugiau to Pasaulio  pamatyti ir pažinti. Ir tada jis išėjo į Žygį, tuo pažinimo džiaugsmu užkrėsdamas daugybę žmonių ir vesdamasis juos kartu su savimi. Kas jis?

Bebaimis kovotojas Šiaurės konclageriuose išsaugojęs tikėjimą ir viltį grįžti gimtinėn? Gal   romantikas, sužavėtas Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos, nukeliavęs su ekspedicija kelią nuo Vavelio iki Vilniaus, kad į Katedros požemius parvežtų Žygimanto laišką Barborai?

Ekspedicijų, kurios vedė jį per kalnus ir dykumas, per Europą ir Aziją, vėliau į Australiją bei Ameriką jo gyvenime buvo net 49. Ir visos jos sugulė į knygas. Ne į romanus, ne į bestselerius. Prigimtinis polinkis į faktografiją vedė jį kitu keliu – įamžinti iškilių žmonių atminimą. Jonas Čerskis, Vincas Pietaris, Kazys Grinius,  Antanas Mackevičius, Steponas Kairys… – tai vis jo knygų  herojai.

Autorės knygų lentyna

Ir vis dėlto, kas jis? Tai Edmundo Ganusausko knygos „Išėjęs į žygį“ herojus – Sūduvos krašto sūnus, rašytojas, žurnalistas, keliautojas, kraštotyrininkas, politikas, Kovo 11-tosios akto signataras Gediminas Stanislovas Ilgūnas.  Monografija sužavi gausia faktografine medžiaga ir labai lakonišku rašymo stiliumi, kuris net nelabai mėgstančiam monografijos žanrą, tampa įtaigus ir įtraukia į knygos pasaulį. Todėl knyga lengvai skaitoma. Monografija iliustruota fotografijomis iš G. Ilgūno nuotraukų archyvo, joje savo prisiminimais dalijasi prezidentas Valdas Adamkus, rašytojai Kazys Saja ir Romas Gudaitis, politikas ir keliautojas Juozas Olekas, Gedimino ekspedicijų bendražygiai ir artimieji.

 „Vieną dieną, kai mirties alsavimas buvo jau čia pat, jį aplankė vizija.

 …Aiškiai, kaip kino filme, matau kalnus… Snieguotas viršūnes… Labai blizgančias nuo saulės…“

Tam, kad jas pamatytum, turi užlipti į savo Bažnyčios bokštą.

Anotuojama knyga: Edmundas Ganusauskas, Išėjęs į žygį, Vilnius: Interkelias, 2013.

Kalba neredaguota.

Kristina STRAŠEVIČIŪTĖ: Eilėraščių rinktinės „Pirštai jos neša leliją. Moteris XX –XXI a. lietuvių poezijoje“ (sud. Julius Keleras) anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės knygų lentyna

neša kūną mergaitė

taip kaip pirštai jos neša leliją

neša grožį jos laikas

lyg vėjas voratinklio giją

(„Mergaitė“, Alis Balbierius)

Ji ir tūkstantis jos veidų:

mergaitė, mergelė, mergužė, merga, moteris, senmergė,

nėščia moteris, sena moteris, mirusi moteris, palikta moteris, graži moteris, mergaitė‑ugnis, mergaitė‑statybininkė, mergina‑paukštis, moteris‑knyga, moteris‑aitvaras,

moteris iš geto, moteris iš archyvo, moteris ant degtuko galvutės,

kontoros moteris, raumeninga moteris, mąstanti moteris…

Taip, moteris. O, ta moteris. Tos moterys!

Jei tu moteris – šioje eilėraščių rinktinėje atpažinsi save ir vis tiek tai nebus išbaigtas tavo portretas

Jei tu ne moteris – šioje eilėraščių rinktinėje atpažinsi ją ir vis tiek iki galo jos neperprasi

…nes bėgant laikui jos veidai mainosi.

Juliaus Kelero sudaryta antologija moters tema atskleidžia,

kaip ji keitėsi nuo Maironio iki Akvilės Andriūnaitės, nuo romantikų iki avangardistų, nuo praeito amžiaus pradžios iki šių dienų.

Anotuojama knyga: Pirštai jos neša leliją. Moteris XX-XXI a. lietuvių poezijoje, sudarė Julius Keleras,  Vilnius: Naujoji Romuva, 2017.

Kalba neredaguota.

Daiva RIMOŠAITYTĖ: Justino Marcinkevičiaus knygos „Grybų karas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Suaugusiųjų kategorija

Autorės atsiųsta nuotrauka

Tai batalinių scenų pilna knyga, skirta visiems besidomintiems karo menu, gamtos mylėtojams, besibastantiems po miškus, namų šeimininkėms, mėgstančioms gaminti grybų patiekalus ir poezijos gerbėjams nuo 0 iki 99 metų amžiaus. Poetas įtaigiai atskleidžia grybų šeimos narių: jaunavedžių, daugiavaikių ar jau didesnį  šeimos stažą turinčių asmenų tarpusavio santykius, vykstant mobilizacijai. Autorius, pasitelkęs poetinį žodį, gilinasi į karų kilimo priežastis, jų socialinę ir ekonominę naudą, melagienų ir dezinformacijos skleidimo būdus. Knyga patiks ir tiems skaitytojams, kurie puoselėja pacifistines nuotaikas, bet gali nuvilti voverių mylėtojus. Voverių (grybų ėdrūnių) taikos korpusas būtų išsprendęs visas problemas geriau nei plėšrūs žvėrys ar grybautojai. Karai kada nors visada baigiasi.

Autorės knygų lentyna

Anotuojama knyga: Justinas Marcinkevičius, Grybų karas, Vilnius: Džiugas, 1995.

Kalba neredaguota.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojų išvyka į Alytų

Žiemą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojai pasitiko turiningai – keldami kompetencijas ir stiprindami komandą išvykoje į Alytuje veikiantį Audiovizualiųjų menų centrą. Čia susipažinta su paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“ (kuratorė: Ieva Kuzminskaitė), kurioje eksponuojama Alytuje gimusio garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje analogų neturinčios, privačios litvakų (Lietuvos žydų) kolekcijos dalis.

Paroda, neabejotinai, patraukė ne vien mūsų darbuotojų dėmesį. Juk joje pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai, tapę garsiosios Paryžiaus mokyklos (L’École de Paris) antrosios dailininkų kartos pagrindinėmis figūromis, simbolizavusiomis naujas slinktis modernizmo tapyboje – tai Chaïmas Soutine’as (1893–1943) ir Amedeo Modiglianis (1884–1920).

R. Mažeikienės nuotrauka

Parodos „vizitine kortele“ tapo išraiškingas paveikslas „Avis už tvoros“ (1940), kurį Ch. Soutine’as nutapė slapstydamasis Prancūzijos kaime po nacių įsiveržimo į Paryžių. Subtiliai išryškinama prieštaringa paties Soutine’o gyvenimo būsena: neišvengiama lemtis – artėjanti mirtis, dvasios nerimas, tylus sielos klyksmas ir orus besipriešinimas situacijai – žmogiškas noras gyventi.

Išvykoje susipažinta su parodoje pasitelktomis ekspoziciją praturtinančiomis audiovizualinėmis technologijomis bei originaliais audiovizualiųjų menų sprendimais, jų integracija į tapybos darbų parodą. Pasisemta idėjų, gerųjų patirčių ateities darbams, o taip pat džiaugiamės, kad užmegztas ryšys su Alytaus Audiovizualiųjų menų centro specialistais.