Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija. PASTABA: ši anotacija – bendras septynmetės Lukos ir jos mamos Simonos darbas.
(Nelabai) mielas žaliabarzdi,
Tau rašo Luka su mama. Man septyni metai. Neseniai išmokau skaityti ir perskaičiau siaubingą pasaką apie tave ir vargšę Vilniaus mergaitę. Esu giliai susirūpinusi ir pasipiktinusi, bet bandysiu su tavimi kalbėtis gražiuoju. Su mama tau turime keletą patarimų.
Visų pirma, padoriose pasakose merginų skriaudimu užsiima pamotės bei raganos. Vyrų darbas jas vaduoti, bučiuoti, vesti ir ilgai bei laimingai gyventi. Kas skriaudė Pelenę? Pamotė. Kas išgelbėjo? Princas. Kas skriaudė Snieguolę? Pamotė ragana. Kas išgelbėjo? Princas. Tad siūlau į savo pasaką pasikvietus kokią piktesnę raganą, perleisti jai mergaitės skriaudimo pareigas, o pačiam, kaip pridera, užsiimti jos vadavimo reikalais. Skaitytojos būtų tau už tai dėkingos. Skaitytojai, manau, irgi pageidautų, kad berniukų vardas nebūtų teršiamas, mat, prisiskaičiusios tokių pasakų, mergaitės bijo su jais draugauti.
Kitas pasiūlymas – jei jau tavo rūmuose atsirado laisvas kambariukas, patarčiau paversti jį sandėliu saldumynams ar eglutės žaisliukams, o ne laikyti tas baisybes, aprašytas tavo pasakoje, kurių net liežuvis nesiverčia minėti. Mano mama, va, sandėliuke uogienes bei marinuotus agurkus laiko (ir gerai daro).
Be to, jeigu nori, kad tavo pasaką mieliau skaitytų mergaitės, siūlyčiau nusidažyti savo barzdą kokia linksmesne spalva: rožine ar vaivorykštine (ir nepamiršk blizgučių).
Tikiuosi, kad šie patarimai tau padės ir kitą kartą mergaitei neteks iškęsti visų tavo pasakoje aprašytų baisybių. Skaityti ją galime rekomenduoti tik tiems, kas negailės pinigų padidėjusioms sąskaitoms už elektrą – mat po tokių istorijų dar ilgai norėsis miegoti su šviesa.
P.S. Jei vis dėlto nesutinki keistis, siūlyčiau, užuot gąsdinus vaikus, kraustytis iš pasakos į kokį siaubų miestelį – neseniai viename tokiame su seneliais lankėmės. Ten galėsi sau drąsiai visos Lietuvos mergeles šiurpinti, o jos už tai dar ir pinigus mokės bei džiaugsis išgąsdintos. Tikiuosi, kitą kartą tenai ir susitiksime!
Anotuojamas kūrinys: Aldona Liobytė, Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį, Vilnius : Vaga, 1970 (1-oji laida).
Kalba neredaguota.