Parengė Dalia Cidzikaitė
Apima nemenkas džiaugsmas kokiame nors enciklopediniame apraše netikėtai aptikus lyg tarp kitko paminėtą, labiau su aprašomo žmogaus kasdienybe, jo privačiu gyvenimu nei nuopelnais ir nuveiktais darbais susijusią detalę. Tarsi ji parodytų, jog valstybei ir tautai nusipelnę žmonės buvo tokie pat žmonės, kaip ir mes – turėję pomėgių, buvę aistringi kokios nors srities žinovai ir propaguotojai.
Tokią emociją patyriau biografijų žinyne JAV lietuviai (t. 2, Vilnius: Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002) skaitydama apie chemiką, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėją Juozą Vėbrą. Priešpaskutiniame sakinyje apie šį žymų, daug nusipelniusį visuomenės veikėją rašoma, jog laisvalaikiu jis augino ir tyrė medžius, net išvedė keletą obelų veislių. Kokias veisles Vėbra išvedė, kol kas išsiaiškinti nepavyko, užtat ši nedidelė detalė leido naujomis akimis pažvelgti į keletą Vėbros gyvenimo ir jo aplinkos detalių.
Žinių apie Juozo Vėbros meilę sodininkystei radau nedaug – vos vieną kitą kruopelę. Greičiausiai sodininkyste ūkininko Juozo Vėbros šeimoje gimęs Juozas Vėbra jaunesnysis susidomėjo dar vaikystėje. Pasak Liudos Dagytės, XX a. pradžioje jo tėvas turėjo 150 ha ūkį. Žemę dėl to meto politinių neramumų drauge su visu Vėbrų turtu 1905 m. konfiskavo carinė valdžia ir net ketino visą šeimą išvežti į Sibirą[1]. Asta Blažytė leidinyje apie senąsias lietuviškas vaismedžių veisles rašo apie J. Vėbrą, kuris 1935–1936 m. savo ūkyje Ustronėje, netoli Jiezno, augino apie 200 obelų, 100 kriaušių, 40 slyvų, 10 vyšnių ir 28 trešnių veisles. Pasak autorės, „Medeliai buvo gauti iš Latvijos, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Čekoslovakijos ir kitų Europos šalių, taip pat iš Kanados ir JAV. Sodas karo metu buvo visiškai sunaikintas. Daug šio rinkinio obelų veislių 1942–1943 m. įakiuota Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stoties medelyne.“[2] Ar Blažytės minimas J. Vėbra galėjo būti Juozas Vėbra jaunesnysis, tuo metu ėjęs Mokslinių tyrimų laboratorijos, kurios steigimą jis pats ir inicijavo, direktoriaus pareigas, atsakoma 2010 metais pasirodžiusiame leidinyje „Birštono ir didžiųjų Nemuno kilpų gidas“ (sud. Henrieta Miliauskienė, Kaunas: Birštono turizmo informacijos centras)[3]. Ten rašoma, jog tarpukaryje Jundeliškių dvarą (Jundeliškių kaimas iki Pirmojo pasaulinio karo vadintas Ustrone) nusipirko žinomas mokslininkas pulkininkas Juozas Vėbra. Vadinasi, tas išties nemažas medelynas neabejotinai priklausė Juozui Vėbrai.
Apie Juozo Vėbros meilę sodininkystei, ypač obelims, dar iškalbingiau kalba kita detalė – jo jau Amerikoje gimusios dukters Vaivos Radastos (sic!) Vėbraitės-Gust veikla. Konkrečiai – jos drauge su kita JAV lietuve bendraminte Jūrate Krokyte Stirbiene 1990 metais įkurta Amerikos pedagogų talka Lietuvos švietimui (angl. American Professional Partnership for Lithuanian Education), sutrumpintai vadinta A.P.P.L.E. Turbūt neatsitiktinai organizacijos akronimas nurodo į anglišką žodį „apple“ – obuolį, kaip pagarbą jos tėvo visą gyvenimą puoselėtai meilei sodininkystei. Vėbros dukters, beje, baigusios biologijos magistro studijas, įkurta profesinė mokytojų bendrija 25 metus rengė kursus ir praktinius seminarus, kuriuose tobulinosi Lietuvos mokytojai, mokyklų administratoriai, bibliotekininkai, socialiniai darbuotojai. A.P.P.L.E. kursai vyko ne tik didmiesčiuose, bet ir Giruliuose, Marijampolėje, Mažeikiuose, Molėtuose, Trakuose, Šalčininkuose, Šilutėje, Utenoje, Birštone, Skaudvilėje ir kitur. Nuo 1991 m. vasaros iki 2006 m. šios organizacijos surengtuose kursuose dalyvavo apie 50 proc. Lietuvos mokytojų, seminarus jiems vedė daugiau nei 200 lektorių iš JAV ir Kanados.
Pabaigai dar viena detalė – A.P.P.L.E. organizacijos dešimtmečio proga jos vadovai ir organizacijos nariai Pedagogų profesinės raidos centro sodelyje Vilniuje pasodino keletą medelių. Atspėkite, kokie medžiai tai buvo? Ogi obelaitės! Beje, obelų sodinimo tradicija buvo tęsiama – penkioliktoji obelis PPRC sodelyje buvo pasodinta minint organizacijos penkiolikos metų gimtadienį 2005 metais.
Apie A.P.P.L.E. organizacijos veiklą skaitykite čia: https://2014.esinvesticijos.lt/lt//naujienos-1/naujienos/apple-kursai-stipriai-pakeite-lietuvos-mokykla-atsisveikina-su-lietuva.
[1] Liuda Dagytė, „Pulkininkas, chemikas Juozas Vėbra“, in: Kamajai. Serija „Lietuvos valsčiai“, kn. 31, Versmė, 2016, p. 53–64; prieiga internete: https://www.versme.lt/pdf/Kamajai_Izymus%20zm_Pulkininkas%20Vebra.pdf.
[2] Asta Blažytė, Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai. Senosios lietuviškos vaismedžių veislės, Kėdainiai: Spaudvita, 2008, p. 7; prieiga internete: https://gamtosknyga.lt/wp-content/uploads/2017/09/senosios-lietuviskos-vaismedziu-veisles.pdf?x13947.
[3] Birštono ir didžiųjų Nemuno kilpų gidas / Birštonas and the Great Nemunas Loops Guide, sud. Henrieta Miliauskienė, Kaunas: Birštono turizmo informacijos centras, 2010, p. 15–16; prieiga internete: https://www.sraigunas.lt/wp-content/uploads/2017/03/Birstono_Nemuno-kilpu-gidas.pdf.