1948 m. pagrindine lietuvių susitelkimo vieta tapo Kolumbija. Pirmieji lietuviai atkeliavo į Bogotos miestą, tačiau ilgainiui pasklido ir po kitus miestus: Medeljiną, Barankilją, Kalį. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo į Kolumbiją atvyko apie 1000 lietuvių. Daugelis išeivių dėl įsikūrimo problemų emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tačiau tie, kurie pasiliko Kolumbijoje, stengėsi vystyti aktyvią kultūrinę veiklą.
1949 m. Bogotoje įsikūrė Kolumbijos lietuvių bendruomenė. Vietos lietuvių bendruomenė būrėsi į bažnyčios chorus, o vėliau kūrė lituanistines mokyklas, organizavo svarbių švenčių minėjimus, šokių ratelius. 1951 m. Medeljine įsikūrė Moterų šalpos draugija, Bogotoje duris atvėrė Lietuvių namai. Pradėta leisti ir lietuviška spauda. 1953–1954 m. Bogotoje ėjo neperiodinis laikraštis „Tėvynės aidas“, o Medeljine – „Kolumbijos lietuvis“. Spaudoje taip pat nemažai dėmesio buvo skirta lietuviškoms knygoms. Apie laimėjimus lietuviškos knygos baruose rašoma „Tėvynės aide“: „Ryškiausias laimėjimas – Lietuviškos Enciklopedijos stiprėjimas. Kerstenas pasigenda anglų kalba Ign. Šeiniaus „Raudono Tvano“, kuris išleistas švediškai, suomiškai, lietuviškai1“. Aptariamos naujai išleistos Pulgio Andriušio knygos, Baltijos Žuvėdros2 romanas „Gintaro krantuose“3.
1972 m. Bogotoje pasirodė leidinys „Krivulė“, prasidėjo prof. dr. J. Zarankos vadovaujami lietuvių kalbos kursai. 1976 m. Medeljine surengtos Kolumbijos lietuvių dienos ir jaunimo stovykla. 1975–1989 m. Bogotoje veikė Kolumbijos lietuvių jaunimo sąjunga. Paskutiniais duomenimis Kolumbijoje gyvena apie 250 lietuvių. Bogotoje taip pat gyvena lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs miesto meras Antanas Mockus.
1 Tėvynės aidas, 1954 sausis-kovas, p. 15.
2 Baltijos Žuvėdra (tikr. vardas Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė) – istorine tematika kurianti lietuvių rašytoja, gyvenanti Venesueloje.
3 Kolumbijos lietuvių žinios, 1953, no.3-4, p. 8. 9.