Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.
Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.
Įėjimas į visus renginius laisvas.
Sausio 9 d. 17 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas.
Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko svarbų vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose bei Lietuvos laisvės bylos klausimas. Ši veikla dažniausiai suvienydavo įvairių kartų, emigracijos bangų ir skirtingų kraštų lietuvius.
Senosios, vadinamosios grynorių emigrantų bangos atstovai tapo neoficialiais Lietuvos ir lietuvių tautos ambasadoriais užsienyje ir suvaidino svarbų vaidmenį modernios Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu. Sovietų okupacijos metais JAV ir kitų kraštų lietuvių bendruomenės buvo svarbiausios lietuviškumo ir nepriklausomybės tradicijų sergėtojos ir puoselėtojos. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę pasikeitė diasporos politiniai tikslai, tačiau ji ir toliau išliko nuolatine Lietuvos reikalų reprezentante Vakarų pasaulyje.
Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
Paroda veiks iki sausio 26 d.
Sausio 12 d. 15 val.: sausio 13-osios išvakarėse – apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui.
Kas yra grėsmė valstybės saugumui? Kaip ji suprantama akademinėje erdvėje ir viešajame diskurse? Kaip šiandien suvokiame Rusiją? Ar esama skirtumų tarp to, kurias grėsmes svarbiausiomis laiko šalies elitas ir eiliniai jos piliečiai? Ką žinome apie hibridines grėsmes, kylančias Lietuvos saugumui šiandien?
Diskusijoje dalyvaus: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) prorektorė prof. Jūratė Novagrockienė, LKA ir VU TSPMI profesorius Gediminas Vitkus, LKA Politikos mokslų katedros vedėjas dr. Giedrius Česnakas.
Renginį moderuos dr. Sigita Trainauskienė (LKA).
Sausio 23 d. 17.30 val.: prof. Dovilės Jakniūnaitės knygos „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pristatymas.
Monografijoje D. Jakniūnaitė analizuoja sienų kūrimo ir teritorijų kontrolės praktiką nuo XX amžiaus pabaigos įvairiomis formomis veikiančiuose nuo Gruzijos atskilusiuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose – kaip įvairios sienų atsiradimo praktikos ne tik atriboja vieną valstybę nuo kitos, bet ir padeda elgtis kaip valstybei, taigi ir būti valstybe. Nors knygoje tiriamas konkretus atvejis, tačiau sykiu kalbama apie tai, kaip veikia šiuolaikiniai tarptautiniai santykiai, kokį vaidmenį juose vaidina teritorijos bei sienos ir ką reiškia tapti valstybe XXI a. pasaulio politikoje.
Sausio 24 d. 17.30 val.: „Briedžio“ leidyklos išleistos Igno Šeiniaus knygos „Raudonasis tvanas“ pristatymas.
Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, rašytojo Igno Jurkūno-Šeiniaus (1889–1959) knyga „Raudonasis tvanas“ atveria vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – sovietinę krašto okupaciją. Iki šiol aktualumo neprarandantį leidinį papildo keli šimtai archyvinių nuotraukų, tarp jų ir iš I. Šeiniaus šeimos archyvo, dalis jų publikuojama pirmą kartą.
Memuarinės knygos puslapiuose I. Šeinius aprašo, kaip buvo naikinta Nepriklausomybė, gniaužtas lietuviškas patriotizmas ir keičiamas sovietiniu, brukti svetimi šūkiai ir gyvenimo būdas, sovietizuojamas šalies ūkis ir nusavinamos įmonės. Lietuvai atsidūrus už geležinės uždangos prasidėjo visuotinio sekimo, suėmimų, susidorojimų banga. „Raudonasis tvanas“ – iškalbingas tų baisių įvykių liudininkas.
Pirmąkart „Raudonasis tvanas“ išleistas 1940 metais Stokholme. Vakarų skaitytojui skirtame pasakojime autorius, to meto įvykių liudytojas, ne tik atskleidė skaudžią savo Tėvynės dramą, bet ir siekė supažindinti su Lietuvos istorija, kultūra, žmonėmis. Netrukus knyga išversta į kitas skandinavų kalbas, lietuviškai ji pirmą kartą pasirodė 1953 m. Niujorke.
Renginyje dalyvaus: istorikė dr. Rasa Čepaitienė, literatūrologė, skandinavistė prof. Sigita Radzevičienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.
Sausio 26 d. 16 val.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ uždarymas ir apskritojo stalo diskusija „Lietuvių išeivijos paveldas“ apie 
lietuviškojo paveldo tyrinėjimus užsienyje.
Dalyvaus: Arūnas Antanaitis (Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus), Ramūnas Kandratas (VU muziejus), Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, projekto „Tikslas – Amerika“ kūrėjai, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojai.
Sausio 31 d. 17.30 val.: knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas.
Lietuvos archeologijos draugija, prisidėdama prie 2017-aisiais minėtų Piliakalnių metų iniciatyvų, įgyvendino projektą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ ir pristato šiai temai skirtą leidinį.
Knygoje „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliakalnius visame kadaise baltų apgyventame areale – ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, buvusioje Prūsijos teritorijoje, atitinkamose Latvijos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose, taip pat aptariamas baltų piliakalnių kaip archeologijos paveldo objektų išskirtinumas, jų vieta Europos gynybinių įtvirtinimų kontekste, dabartinės piliakalnių pažinimo tendencijos.
Mokslinio ir mokslo populiarinimo pobūdžio leidinio autoriai – doc. dr. Gintautas Zabiela ir doc. dr. Manvydas Vitkūnas – siekė atskleisti piliakalnių, kaip vieno unikaliausių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų Rytų Baltijos regione, potencialą pažintinei ir mokslinei veiklai, viešinti ir populiarinti informaciją tarptautiniu lygmeniu bei pristatyti ją patraukliai ir lengvai suprantamai plačiai piliakalnių mylėtojų bendruomenei.
Leidinys yra parengtas ir publikuotas lietuvių, anglų, rusų kalbomis.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė
Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve surasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.
Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka ir autorinių knygų paroda
Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, šių metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą per 2 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.
Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.
Taip pat siūlome susipažinti su V. Landsbergio autorinių knygų ekspozicija.
Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.