Spalio pirmąją minima Pasaulinė muzikos diena. Daug muzikantų užaugino Lietuvos žemė, tačiau šiandien prisiminkime vieną žymiausių lietuvių muzikų išeivijoje – Bronių Budriūną. Ilgus metus praleidęs už tėvynės ribų, jis visada garbino senąjį protėvių kraštą ir jo ilgesiu prisunkė savo kūrybą.
Šis lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas ir pedagogas gimė 1909 metais Biržų rajone, muzikalioje šeimoje. Visi trys broliai Budriūnai: Motiejus, Antanas ir Bronius pasirinko muziko kelią. Deja, antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius – JAV, o Antanas liko Lietuvoje. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje.
Bronius Budriūnas pasitraukė į Vokietiją 1944 metais. Šeinfelde vadovavo Lietuvių meno kolektyvo chorui, kuris per trejus metus surengė apie 70 koncertų didžiosiose pabėgėlių stovyklose. Jo sukurtus kūrinius transliavo Štutgarto radijo stotis. 1946 m. Viurcburge suorganizavo dainų šventę.
Kompozitorius, 1949 m. atvykęs į JAV, iki 1951 m. buvo Lietuvių radijo klubo „Balsas” Detroite, vadovas. Nuo 1953 m. dirbo Los Andželo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos vargonininku, vadovavo bažnyčios chorui, buvo nuolatinis JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių Čikagoje ir Toronte dirigentas. Bronius Budriūnas niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų – buvo Aušros lituanistinės mokyklos Detroite ir Šv. Kazimiero parapijos lituanistinės mokyklos Los Andžele muzikos mokytojas ir vaikų chorų vadovas.
Kompozitorius sukūrė 5 kantatas: „Tėviškės namai“, „Gintaro krašto baladė“, „Lietuvos šviesos keliu“, „Tu Vilniuj pasilik, valdove“, „Per pasaulį keliauja žmogus“. Išpopuliarėjo jo dainos „O, Nemune“, „Mano protėvių žemė“, „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“, „Šauksmas“, „Išauš pavasaris“, „Mūsų žemė Lietuva“ ir kt.
Iš viso išleista per 100 įvairių B. Budriūno kūrinių – apie 70 jų išeivijoje. Daugiausia kompozicijų Bronius Budriūnas yra parašęs poeto Bernardo Brazdžionio žodžiams – dėl mėgstamos patriotinės lyrikos ir sklandžios eilėraščių formos. Kūrinys „Mano protėvių žemė“ Kolumbijos ir Australijos lietuvių buvo laikoma net savotišku himnu.
„Svarbiausiu Br. Budriūno kūrybos bruožu reikia laikyti jo patriotizmą, atsispindintį kompozicijose. Jo dainose ir kantatose yra daug tėvynės ilgesio, švelnios nostalgijos, bet dar daugiau džiaugsmo, entuziazmo, vilties.“ – rašė Alė Rūta 1969 metų „Aidų“ žurnalo 10 numeryje.
Tad didžiuokimės kompozitoriaus Broniaus Budriūno kūryba, tinkamai įvertindami aukštą meninį lygį, kompozicijų originalumą ir patriotinį turinį.
Lituanikos skaitykloje galite pavartyti jo kūrinių natas bei 1988 metais Čikagoje Rūtos Klevos Vidžiūnienės išleistą knygą „Kompozitorius Bronius Budriūnas“. Garso įrašus rasite Muzikos skyriuje.
