Mokslinė konferencija: „Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos“

2011 m. spalio 19 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos, kurioje pranešimų autoriai – muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė šalies XX a. istorijai, kultūrai svarbių asmenybių archyvus, pateikė naujausių tyrimų įžvalgas. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą Apie žmones ir jų knygas: Lozoraičių bibliotekos leidinius pasklaidžius, kuriame analizavo kolekcijoje saugomų spaudinių proveniencijas, reikšmingas socialine, komunikacine prasme, iliustruojančias buvusių kolekcijos savininkų – trijų kartų Lozoraičių šeimos atstovų ryšius su juos pažinojusiais asmenimis, supusia aplinka bei atspindinčias istorinius įvykius.

Šiuo metu Lozoraičių bibliotekos kolekcijoje saugoma apie 23 tūkst. egzempliorių knygų bei periodinių leidinių, kuriuos tvarkant atskleidžiami nauji autografų, dedikacijų, ekslibrisų savininkų vardai, neretai papildantys nežinomus ar primirštus Lozoraičių šeimos narių gyvenimo ir veiklos faktus.

 

In memoriam. Silvija Marija Vėlavičienė (1941-2011)

2011 m. rugsėjo 5 d. pralaimėjusi kovą su sunkia liga mirė ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, buvusi Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vedėja Silvija Marija Vėlavičienė.

…o visai nedaug teliko laukti iki netrukus pasirodysiančios jos knygos „Prarasto laiko beieškant“, kurioje bus spausdinami pačios Silvijos kruopščiai atrinkti straipsniai, liudijantys jos įvairiapusę, be galo svarbią knygotyrinę, bibliotekinę bei kultūrinę veiklą per keturis darbo Nacionalinėje bibliotekoje dešimtmečius…

Tačiau esame liudininkai, kad Silvijos, ar kaip ją dažniausiai vadindavome Mūsų Vedėjos mintyse būta dar daug apmąstymų, dėliojosi daug nenagrinėtų temų, kurios taip pat turėjo sugulti tekstuose… Deja…

Visiems S.Vėlavičienę pažinojusiems kolegoms labai trūks profesionalaus jos žvilgsnio, nuoširdaus patarimo, padrąsinančio žodžio…jos didelio optimizmo, nesumeluotos ir uždegančios meilės darbui, jos artimiesiems – nepaprastai šeimą branginusios mamos, žmonos, močiutės, sesers… 

Atsisveikinimas su Silvija Vėlavičiene rytoj, rugsėjo 7 d. nuo 15 val. Kaune, laidojimo namuose adresu Kalantos g. 76 a.

Ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., 12 val. išnešus urną, laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Lietuvių išeivijos kultūrinis paveldas užsienyje – naujos idėjos

Šių metų rugsėjo pradžioje Čikagoje vyks JAV lietuvių archyvų ir bibliotekų konferencija, kurios metu bus gilinamasi į lietuvių išeivijos publikuoto ir rankraštinio paveldo išsaugojimo problemas. Nuo pat Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pradžios buvo ieškoma atsakymų, kaip išlaikyti ateinančioms kartoms unikalų lietuvių egzilio įvairiapusią veiklą atspindintį dokumentinį paveldą, kokiu būdu sudaryti tinkamiausias jo archyvavimo sąlygas, kas imtųsi registruoti ir skelbti apie visų žinomų JAV ir kitų kraštų lietuvių išeivijos archyvų buvimą, kaip užtikrinti, kad tais archyvais galėtų naudotis vienos ar kitos srities mokslininkai, besigilinantys į išeivijos problematiką. Tikimės, kad bent į kai kuriuos klausimus pavyks atsakyti šios konferencijos dalyviams.

Apie tai išsamiau

Edvardas Valauskas Čikagos Botanikos sodo biliotekos knygų ir augalų žinovas

Vis dar gyvendami praėjusio savaitgalio Joninių – aukščiausio saulės ir gamtos klestėjimo bei žydėjimo kuliminacijos šventės nuotaikomis, dalinamės straipsniu apie knygų ir augalų žinovą E. Valauską, lietuvių kilmės amerikietį, Čikagos Botanikos sodo bibliotekos retų knygų skyriaus kuratorių, internetinio mokslinio žurnalo „First Monday“ leidėją bei redaktorių.

Dominican University dėstytojas neseniai skaitęs paskaitą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje apie retas senąsias botanikos knygas ir požiūrio į augalus keitimąsi, pereinant iš Viduramžių į Renesanso epochą, mums pasakoja apie turtingas Čikagos Botanikos sodo bibliotekos retų knygų kolekcijas, unikalius ir vertingus spaudinius, dėstytojavimą bibliotekininkystės studentams. Kaip sako pats E. Valauskas: ,,Mano paties supratimą apie bibliotekas, ko gero, geriausiai yra išreiškęs Jorge Luis Borges, kuris rašė visada įsivaizdavęs, kad Rojus turėtų būti kaip savotiška biblioteka. Tik įsivaizduokite: mano studentai kada nors dirbs Rojuje!” 

Daugiau skaitykite čia.

Stasio Eidrigevičiaus kaukės

Annos Bedynskos nuotr.

Pasibaigus mėnesį (2011 m. balandžio 8-birželio 5 d.) trukusiai parodai LDM Nacionalinėje dailės galerijoje „Veidas ant kaukės“, norinčius iš arčiau pažinti jos autorių – Lietuvos Nacionalinės premijos laureatą, vizualinių menų kūrėją, Varšuvoje gyvenantį žymų šiuolaikinį dailininką Stasį Eidrigevičių ir sužinoti po kokiomis kaukėmis slepiasi pats menininkas, kviečiame skaityti išsamų pokalbį su originaliuoju kūrėju.

Mirė išeivijos kino kūrėjas Adolfas Mekas

Sulaukęs 85 metų, mirė išeivijos režisierius, rašytojas, Jono Meko brolis, profesorius Adolfas Mekas.
Avangardinio kino kūrėjas suvaidino svarbų vaidmenį Naujojo Amerikos kino judėjime : 1949-aisiais persikėles į JAV kartu su broliu Jonu Meku po kelerių metų įsteigė kino žurnalą „Film Culture“, 33 metus dėstė Bardo koledže Niujorke, kuriame 1971-aisiais įkūrė Kino fakultetą. 
Atsisveikinimas su režisieriumi vyks Niujorke.