Autorius: LS

Lietuvių šalpos organizacijos

„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“
„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“

1915 m. gegužės 21 d. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri gyvavo iki 1918 m. Ši labdaros organizacija globojo Pirmojo pasaulio karo pabėgėlius našlaičius, bei vargingai gyvenančius moksleivius. Organizacijai vadovavo Centrinis komitetas, kurį kordinavo Antanas Smetona. Draugija rinko lėšas rengdami kultūrinius renginius, rūpinosi švietimu, steigė labdaringas valgyklas, prieglaudas. Labai panašia veikla užsiėmė ir kiti organizacijos skyriai Rusijos miestuose, kuriuose buvo daugiau lietuvių pabėgėlių. Piniginės aukos buvo renkamos ir JAV bei Šveicarijoje. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Ilgainiui šios draugijos veikla tapo kulūriniu ir politiniu branduoliu ir pasirodė svarbi formuojant tautinį sąmoningumą, pilietines vertybes, visuomenę. Nemažai draugijos narių įsitraukė į politinę veiklą ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

1944 m. Čikagoje JAV lietuvių visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, BALF (angl. United Lithuanian Relief Fund of America). Tai yra JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi iki 2008 m. Pirmuoju organizacijos vadovu tapo prelatas Juozas Končius. Fondas dar turėjo skyrių Kanadoje. XX a. pab. organizacijai priklausė apie 4000 žmonių. Organizacijos veikla apėmė visas lietuvių kolonijas. BALF’o organizacija rinko drabužius, maistą, pinigus ir siuntė juos lietuviams į karo pabėgėlių stovyklas Vakarų Europoje, siuntė siuntinius grįžusiems į Lietuvą tremtiniams, politiniams kaliniams, o taip pat ir į Sibirą, Vokietijos DR ir kt. kraštus. Fondas taip pat šelpė mokyklas, jaunimo organizacijas, ligonines, rėmė lietuvių kultūros veikėjus. Skaičiuojama, jog šalpai išleista apie 3 mln. JAV dolerių.

 

Naujausi Europos lietuvių bendruomenių leidiniai

Lituanikos skyriaus užsienio lietuvių periodikos kolekciją vėl papildė nauji leidiniai. Jungtinės Karalystės Piterboro lietuvių laikraštyje „Švyturys” prisimenamas prieš 75-erius metus vykęs Britanijos lietuvių Seimas, pristatomas naujos šokių studijos „Amberdance” įkūrėjas Deividas Jablonskis. Lietuvių bendruomenės Skonėje (Švedija) laikraštis „Skonietis” spausdina interviu su Skonės lietuvių bendruomenės pirmininku Egidijum Meškėnu ir pasakoja apie dailininko Kęstučio Kasparavičiaus viešnagę „Gintaro” lituanistinėje mokyklėlėje. Naujausiame „Šveicarijos lietuvių žinių” numeryje – Jūratės Caspersen straipsniai apie aktorės Birutės Mar monospektaklius Šveicarijoje ir jubiliejinių S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metų renginius. Kviečiame į Lituanikos skaityklą!

Išleista Pulgio Andriušio knyga „Kelionių užrašai“

Pulgis AndriusisPulgis Andriušis (tikr. Fulgencijus Andrusevičius) labiausiai žinomas kaip novelių „Anoj pusėj ežero“ ir apysakos „Sudiev, kvietkeli“ autorius. Iki šiol geriau žinoma emigracijoje išleista kūryba (autorius 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Australiją). Visai autoriaus kūrybai būdingas gamtos lyriškumas, savitas jausmo koloritas, šmaikštumas, dažnai vaizduojama žmogaus buitis, gyvenimas Lietuvoje. Šiek tiek mažiau rašyta apie autoriaus veiklą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Tarpukariu P. Andriušis, nors ir neišleidęs nei vienos knygos, tarp rašančiųjų buvo labai populiarus. Rašytojas periodinėje spaudoje skelbė savo kelionių reportažus, literatūros ir teatro kritikos straipsnius. Jo publikacijos buvo visada laukiamos skaitytojų. Amžininkų prisiminimuose fiksuojama, jog tokia knyga, kurioje sugultų Pulgio Andriušio publicistiniai straipsniai, buvo labai laukiama. Tokia knyga išėjo tik šiemet. Leidykla Bonus Animus išleido Pulgio Andriušio knygą „Kelionių užrašai“. Knygoje sudėti rašytojo prisiminimai iš kelionių po Europą. P. Andriušis aprašo gamtą, žmones, ypač įdomios vietos, kur susiduriama su vietine kultūra, tradicijomis. Kelionių vaizdeliai šmaikštūs,  kupini nuotykių. „Kelionių užrašai“  yra ne tik puiki proga susipažinti su lietuvių išeivių kūryba, bet ir mintimis nusikelti į praeitį, palyginti įvairių šalių gyvenimą, kultūrą, kraštovaizdį prieš kelis dešimtmečius ir šiandien.

Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“

AlmanachasŠiemet poezijos festivalis vyks gegužės 19 – birželio 2 dienomis Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Poetai susitiks su lietuvių išeivių bendruomenėmis Lenkijoje (Seinuose, Punske, Ožkiniuose, Navinykuose), Rusijoje (Kaliningrade), Airijoje (Dubline, Korke, Kastlebare) Šveicarijoje (Ciuriche, Ženevoje, Bazelyje).  „Poezijos pavasaris 2013“ kviečia literatūros mylėtojus į daugiau nei penkiasdešimt renginių. Du poezijos skaitymai bus skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms. Gegužės 25 dieną poezijos šventė „Iš aukštybių žydros gilumos“ vyks Vilniaus miesto Pilaitės miške.  Gegužės 31 dieną literatūriniai skaitymai rengiami prie lakūno Stasio Girėno gimtinės-muziejaus Vytogaloje. Toliau skaityti „Artėja Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2013“”

Lietuvių kilmės britų aktorius John’as Gielgud’as

John_Gielgud_Allan_Warren_croppedVieno žinomiausių britų aktorių sero John’o Gielgud’o (1904-2000) genealoginių šaknų reikia ieškoti Lietuvoje. Apie tai jis pats rašė vienoje autobiografinėje knygoje. Jau antrajame „Pirmųjų žingsnių“ puslapyje aktorius prisipažįsta: „Mūsų pavardė yra visai ne škotiškos, kaip daugelis linkę manyti, bet lietuviškos kilmės.“ Originali šios pavardės lietuviška forma buvo Gedgaudas, vėliau Gelgaudas. Tai buvo sena Lietuvos bajorų giminė, kurios herbas kilęs iš Gelgaudiškio Šakių rajone. 1863 m. sulenkėjęs kavalerijos karininkas Janas Gielgudas po 1863 m. sukilimo pasitraukė į Angliją. Jo sūnus Adamas jau buvo Didžiosios Britanijos pilietis. Jis vedė lenkaitę Leontyn’ą Aniel’ą Aszperger, žinomos aktorės dukterį. Adamo Gielgudo sūnus Frankas pasekė tėvo pėdomis ir taip pat išsirinko žmoną iš teatro aktorių aplinkos – vedė aktorės Kate Terry dukrą. Iš šios santuokos 1904 m. balandžio keturioliktąją ir gimė būsimasis lordas J. Gielgud’as. Gelgaudiškis yra paminėtas Sheridan Morely knygoje John Gielgud: the authorised biography, kaip aktoriaus protėvių miestas.  Toliau skaityti „Lietuvių kilmės britų aktorius John’as Gielgud’as”