Autorius: LS

Mokslinė konferencija „Išeivijos paveldas Lietuvoje“

2011 m. lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute vyko konferencija, kurioje pristatytos ir aptartos pagrindinės su lietuvių išeivijos palikimu susijusios atpažinimo, kaupimo, saugojimo, tvarkymo, viešinimo problemos. Pranešimų autoriai – archyvų, muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė jų institucijose saugomą išeivijos paveldą, įvardino problemas, siūlė sprendimus išeivijos dokumentiniam palikimui surinkti ir pristatyti visuomenei.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė perskaitė pranešimą Išeivijos rankraštinis paveldas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kuriame aptarė bibliotekoje saugomą rankraštinį išeivijos paveldą, jo kaupimo, tvarkymo ir sklaidos tradicijas. Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė savo pranešime Moteriškoji Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dimensija pristatė Lozoraičių bibliotekos kolekcijos dalį – Vincentos Lozoraitienės spaudinių rinkinį, akcentuodama jo sudedamųjų dalių retumą bei unikalumą, o taip pat svarbą asmenybės pažinimo, jos įvairiapusės veiklos atspindėjimo procese.

Plačiau apie konferenciją >>>.

Apie režisierių J. Jurašą

Naujausiame dienraščio „Draugas“ kultūriniame priede kviečiame skaityti kolegės Jolantos Matuzaitės publikaciją apie režisierių Joną Jurašą, minint 75-ąsias jo gimimo metines. Autorė išsamiai pristato visą režisieriaus kūrybinės veiklos kelią. Skaitytojus ypač turėtų sudominti tai, jog šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomas ir iki tol mažai Lietuvoje analizuotas J. Jurašo kūrybinis laikotarpis Vakaruose – 1976-1989 m.

Kur veda emigracijos ištakos…

Iki šiol įvairių šalių istorikus tebedominanti tema – K.Kolumbo kilmė aptariama J. Platakio publikacijoje Ar K.Kolumbas – lietuvių princas? Naujų versijų apie tai pateikiama ir neseniai pasirodžiusioje knygoje COLON. La Historia Nunca Contada, kurios autorius – žymus istorikas, Manuel da Silva Rosa. Ši knyga – tai jau trečiasis autoriaus kūrinys, nagrinėjantis žymaus keliautojo K. Kolumbo gyvenimo ir veiklos pėdsakus.

Trileris išeivijos literatūroje – Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“

Iš šventyklos Indijoje XVI a. viduryje buvo pagrobtas gražuolis deimantas. Manoma, jog ten jis puošė statulą kaip trečioji akis. Žyniai prakeikė vagis, o po pasaulį prasidėjusi brangakmenio kelionė nežadėjo nieko gero. Ar tikrai daugelio šių dienų Amerikos nesėkmių priežastis – garsiausias pasaulio deimantas? 2010 m. JAV išleistas Algio Rukšėno romanas „Devil’s Eye“ – intriguojantis pasakojimas apie garsius pasaulio įvykius nulėmusias priežastis – turėtų sudominti nuotykinės literatūros mėgėjus. Plačiau apie romano sukūrimo aplinkybes ir autorių pasakoja A. Simanonytės straipsnis.

Mokslinė konferencija: „Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos“

2011 m. spalio 19 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko mokslinė konferencija Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos, kurioje pranešimų autoriai – muziejų, bibliotekų, mokslo institutų atstovai pristatė šalies XX a. istorijai, kultūrai svarbių asmenybių archyvus, pateikė naujausių tyrimų įžvalgas. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą Apie žmones ir jų knygas: Lozoraičių bibliotekos leidinius pasklaidžius, kuriame analizavo kolekcijoje saugomų spaudinių proveniencijas, reikšmingas socialine, komunikacine prasme, iliustruojančias buvusių kolekcijos savininkų – trijų kartų Lozoraičių šeimos atstovų ryšius su juos pažinojusiais asmenimis, supusia aplinka bei atspindinčias istorinius įvykius.

Šiuo metu Lozoraičių bibliotekos kolekcijoje saugoma apie 23 tūkst. egzempliorių knygų bei periodinių leidinių, kuriuos tvarkant atskleidžiami nauji autografų, dedikacijų, ekslibrisų savininkų vardai, neretai papildantys nežinomus ar primirštus Lozoraičių šeimos narių gyvenimo ir veiklos faktus.

 

In memoriam. Silvija Marija Vėlavičienė (1941-2011)

2011 m. rugsėjo 5 d. pralaimėjusi kovą su sunkia liga mirė ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja, buvusi Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vedėja Silvija Marija Vėlavičienė.

…o visai nedaug teliko laukti iki netrukus pasirodysiančios jos knygos „Prarasto laiko beieškant“, kurioje bus spausdinami pačios Silvijos kruopščiai atrinkti straipsniai, liudijantys jos įvairiapusę, be galo svarbią knygotyrinę, bibliotekinę bei kultūrinę veiklą per keturis darbo Nacionalinėje bibliotekoje dešimtmečius…

Tačiau esame liudininkai, kad Silvijos, ar kaip ją dažniausiai vadindavome Mūsų Vedėjos mintyse būta dar daug apmąstymų, dėliojosi daug nenagrinėtų temų, kurios taip pat turėjo sugulti tekstuose… Deja…

Visiems S.Vėlavičienę pažinojusiems kolegoms labai trūks profesionalaus jos žvilgsnio, nuoširdaus patarimo, padrąsinančio žodžio…jos didelio optimizmo, nesumeluotos ir uždegančios meilės darbui, jos artimiesiems – nepaprastai šeimą branginusios mamos, žmonos, močiutės, sesers… 

Atsisveikinimas su Silvija Vėlavičiene rytoj, rugsėjo 7 d. nuo 15 val. Kaune, laidojimo namuose adresu Kalantos g. 76 a.

Ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., 12 val. išnešus urną, laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse.