1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione

1937 m. Europos čempionai: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Stasys Šačkus, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Leonas Kepalas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Česlovas Daukša, Pranas Mažeika

Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės. Galima sakyti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio krepšinis nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje. Tuomet į Lietuvą atvykę išeivijos lietuviai, įvykdė tikrą krepšinio revoliuciją. 1935 m. Kaune apsigyveno iš JAV atvykęs Konstantinas Savickas, kartais vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu. Studijuodamas teisę JAV, K. Savickas aktyviai sportavo. Atvykęs į Lietuvą jis dirbo Kūno kultūros rūmų sporto instruktoriumi. Tąkart šalies krepšinio būklė buvo apverktina. Pradėjus rinktinę treniruoti K. Savickui šalies krepšinio reikalai pradėjo sparčiai taisytis. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, B. Budrikas. 1937 m. latviams vėl pralaimėta, bet jau mažesniu rezultatu. Prieš pat antrąjį 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Latvijoje K. Savickas perdavė šalies vyrų krepšinio rinktinę treniruoti F. Kriaučiūnui. Pastangos nenuėjo veltui – 1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė, atvykusi autsaiderio pozicijose, netikėtai pirmąkart tapo Europos čempionais. Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Krepšininkai buvo pirmieji Lietuvos sportininkai, gavę valstybinius apdovanojimus.  Toliau skaityti „1937 05 07 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione”

Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?

K. KolumbasOficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gimė Genuoje 1451 metais. Jo vardas itališkai skambąs Christoforo Colombo, o ispaniškai – Cristóbal Colón. Jo tėvas dirbęs vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas vedęs kilmingą moterį Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esančios Atlanto vandenyne Madeiros salų grupėje, valdytojo dukterį. Būdamas Portugalijoje, K. Kolumbas išmokęs lotynų, portugalų, ispanų kalbas, susipažinęs su astronomija, teologija, geografija ir istorija. Toliau skaityti „Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?”

Iš lakūno Stepono Dariaus šeimos istorijos

St. DariusŠių metų liepą Lietuva iškilmingai pažymės transatlantinio lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-ąsias metines.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Beneto oro uosto Niujorke pakilusios „Lituanicos“ skrydis buvo skirtas būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. Ką šiandien žinome apie Juos – du „Lituanicos“ lietuvius? Stepono Dariaus šeimos istoriją šįkart pasakoja JAV archyvų istoriniai dokumentai.

Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga

vinco-bartuseviciaus-knygaBalandžio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vinco Bartusevičiaus knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951“, kurią 2012 m. išleido šiemet veiklos dešimtmetį pažyminti leidykla „Versus aureus“, pristatymas.

Renginyje dalyvavo knygos autorius, Vokietijoje gyvenantis istorikas, sociologas, Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto (LKI) vadovas dr. Vincas Bartusevičius, VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojos doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, leidyklos „Versus aureus“ direktorius dr. Artūras Mickevičius. Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant gausią archyvinę medžiagą – rankraštinius LKI, Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus, naudojant publikuotus ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbus, nagrinėjančius 1945–1951 m. Vokietijos DP stovyklų organizavimo ir veiklos problematiką. Kalbėjusieji taip pat pritarė minčiai, kad naujoji V. Bartusevičiaus monografija yra svarbus darbas fiksuojant ir apibendrinant šį lietuvių tautai ypač sudėtingą istorinį periodą ir suteikia naujų galimybių būsimoms XX a. vidurio lietuvių diasporos tyrimų kryptims.  Toliau skaityti „Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga”

Dar viena Čikagos lietuvių istorija

Lithuanian ChicagoŠių metų sausį žinomą JAV leidyklos „Arcadia Publishing“ knygų seriją „Images of America“ papildė jauno lietuvio istoriko Justin G. Riskus knyga „Lithuanian Chicago“. Apie save ir naujosios knygos rengimą autorius pasakoja L. Apanavičienės parengtame interviu, o plačiau naująją knygą pristato D. Januta.