Autorius: LS

Kilmingųjų santuokos metinės

1386 metų vasario 18 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, pakrikštytas Vladislovo vardu, būdamas 39 metų amžiaus vedė 12-metę Lenkijos karalienę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Tai buvo numatyta 1385 metais sudarytoje Krėvos unijoje. Politinė santuoka netruko ilgai – 1399 m. Jadvyga pagimdė dukterį Elžbietą Bonifaciją, tačiau po mėnesio ir ji, ir kūdikis mirė. Abi buvo palaidotos Vavelio katedroje. Jadvygos mirtis sumenkino Jogailos kaip Lenkijos karaliaus įtaką, tačiau jis liko soste dar 35-erius metus, iki mirties. Ši santuoka amžiams pakeitė Lietuvos istoriją.

Jogaila Jadvyga

Toliau skaityti „Kilmingųjų santuokos metinės”

Sveikiname su Vasario 16-ąja!

musulietuva_galutinis

„Ne vieną tautos šventę turėjome, bet linksmiausia ir brangiausia buvo ji – Vasario 16-oji. Vasario 16-oji buvo savo tautinėmis savybėmis pasididžiavimo, laisvės išsikovojimo, džiaugsmo ir ateities darbams pasiryžimo šventė. Vasario 16-osios šventė švies mums amžiais. Ji bus gyva, kol bus gyva lietuvių tauta.“

1948 m. vasario 16 d. Augsburgo DP stovyklos lietuvių savaitraštyje rašė prelatas Mykolas Krupavičius. Teišsipildo jo žodžiai.

In memoriam. Antanas Lipskis (1917-2013)

Antanas Lipskis2013 m. sausio 22 d. JAV lietuvių bendruomenė neteko poeto, dailininko, gydytojo Antano Lipskio.

Antanas Lipskis gimė 1917 m. kovo 24 d. Čekų kaime, netoli Viekšnių. Iki 1940 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1940 m. rudenį pradėjo studijuoti mediciną Kaune, po ketverių metų išvyko į Vokietiją ir medicinos studijas tęsė Heidelberge, Ruprecht-Karls universitete. 1947 m. čia įgijo medicinos daktaro laipsnį iš patologijos mokslų. 1949 m. persikėlė į JAV, vertėsi privačia medicinos praktika. 1983 m. išėjęs į pensiją atsidėjo kūrybai. Menininkas yra sukūręs per tūkstantį tapybos darbų ir keliolika skulptūrų. A. Lipskis dalyvavo kolektyvinėse parodose, dažniausiai su lietuvių dailininkais, rengė personalines savo darbų parodas, išleido 5 poezijos knygas: „Kai saulė liepė“ (1989 m.), „Rausvo dagio žiedas“ (1998 m.), „Žvilgsniai“ (1999 m.), „Eilės iš memuarų“ (2001 m.) ir „Mėlynoji delčia“ (2005 m.). 2006 m. Čikagoje A. Lipskiui įteikta JAV Lietuvių rašytojų draugijos literatūrinė premija.

Atsisveikinimui – trumpas A. Lipskio žodis ir pluoštelis eilėraščių leidinio „Bičiulystė” literatūriniame puslapyje.

 

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas

Il VaticanoPasaulį apskriejo žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą. Todėl šiomis dienomis ypač daug kalbama apie Vatikaną. Verta prisiminti, kad būtent vasario 11 dieną 1929 metais popiežius Pijus XI pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje.

Vatikano miestas-valstybė su Šv. Petro aikšte centre, užima vos 0,44 km². Joje gyvena mažiau nei 1000 piliečių. Tačiau vargu, ar kokioje nors kitoje pasaulio vietoje aptiksite daugiau meno lobių ir prabangos nei šioje nykštukinėje valstybėje – visas Vatikanas yra kultūros paminklas. O Vatikano slaptasis archyvas ir Vatikano apaštalinė biblioteka yra vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų ir rankraščių saugyklų, sukaupusių neįkainojamus rašytinio kultūros paveldo turtus. Sakoma, kad Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugoma daugiau nei 1,1 milijono tomų knygų ir 72 tūkstančiai rankraščių aplankų. Juose taip pat yra saugomi itin svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai nuo XIII a. iki šių dienų – Lietuvos valdovų aktai, popiežių laiškų Lietuvos valdovams, vyskupams, didikams nuorašai, gausi medžiaga Lietuvos Bažnyčios, valstybės ir kultūros istorijai.  Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: Vatikano valstybės sukūrimas”

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.

Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)”

Visuomenininko, spaustuvininko, Vietinės rinktinės savanorio Prano Nagio 90-mečiui

Pranas NagysSausio 28-ąją sukanka 90 metų, kai Vyžuonų valsčiuje gimė žymus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas Pranas Nagys. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Jis išpasakojo atsiminimuose, tėvynės ilgesį išliejo eilėraščiuose, garbios savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija. Ligšiol P. Nagys dalyvauja Vietinės rinktinės Vilniaus skyriaus veikloje. Metų našta Jo, regis, nė kiek neslegia: tai žvalus, besišypsantis, įdomiai ir mielai bendraujantis pašnekovas, gyvenimo credo atskleidęs viena savo eilėraščio eilute: „Visas dienas gyvent visa širdim…“. Jubiliejaus išvakarėse apie visas visa širdimi gyventas dienas su P. Nagiu kalbėjosi Jolanta MATUZAITĖ.

Pilną interviu „Visas dienas gyvent visa širdim…” rasite užsienio lietuvių dienraščio „Draugas” šeštadieninio priedo, 6-7 psl.