Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Australijoje gyvenančios poetės Gražinos Pranauskienės poezijos knyga „Abu krantai“.
Skaitytojų dėmesiui siūlome pačios autorės mintis apie kūrybą ir save, o taip pat keletą eilėraščių iš naujojo poezijos rinkinio.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Australijoje gyvenančios poetės Gražinos Pranauskienės poezijos knyga „Abu krantai“.
Skaitytojų dėmesiui siūlome pačios autorės mintis apie kūrybą ir save, o taip pat keletą eilėraščių iš naujojo poezijos rinkinio.
Sausio 9 d. iš užsienio lietuvių rašytojų būrio pasitraukė pirmosios unikalios lietuvių literatūroje avangardo dramos autorius, literatūros istorikas ir kritikas Kostas Ostrauskas.
Atsisveikinimui – keletas paties dramaturgo minčių apie tikėjimą, kūrybą ir save viename iš labai retų jo interviu knygoje „Tikėti ir rašyti“ (Vilnius : Aidai, 2002).
Metų sandūroje iš spaudos išėjo ilgametės Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Silvijos Vėlavičienės straipsnių rinkinys „Draustosios spaudos pėdsakais“. Jame publikuojami anksčiau įvairiuose šaltiniuose skelbti pastarųjų dviejų dešimtmečių autorės intensyvios veiklos Nacionalinėje bibliotekoje atspindžiai.
Tekstuose užfiksuoti esminiai politinių procesų nulemti spaudos, leidybos pokyčiai, susiję su žodžio laisvės atvėrimu, spaudos cenzūros griūtimi, bibliotekų specfondų naikinimu, laisvojo pasaulio literatūros pažinimu, lietuvių išeivijos kultūrinio paveldo grįžimu.
Ši knyga – ir Nacionalinės bibliotekos XX a. pab. – XXI a. pradžios istorinių įvykių liudijimas, išsamiai pristatanti per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį bibliotekoje vykusius su lietuvių išeivijos spaudos fondo formavimu, jo pristatymu visuomenei susijusius procesus.
S.Vėlavičienės profesinės veiklos momentus paryškina pluoštas dokumentinių fotografijų, visi jos publikuoti straipsniai spausdinami pridedamoje Silvijos Vėlavičienės darbų bibliografijoje.
Knygos leidybą finansiškai rėmė JAV gyvenantis mecenatas p. Donatas Januta, Niujorke įsikūręs „Tautos fondas“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dizainu rūpinosi ilgametė Silvijos bičiulė, dailininkė Elona Marija Ložytė.
Straipsnių rinkinys neabejotinai bus vertingas šaltinis lietuvių išeivijos spaudos tyrinėtojams, humanitarinių krypčių specialybių studentams, visiems besidomintiems lietuvių išeivijos spaudos paveldu.
Dėl leidinio įsigijimo kreiptis į bibliotekos Leidybos skyrių (Sirvydo g. 4, 01101 Vilnius, tel. (8 5) 263 9111, faks. (8 5) 263 9111, el. p. leidiniu.platinimas@lnb.lt).
Šią savaitę JAV žiniasklaida pranešė apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dukters, dramatiško likimo moters Svetlanos Alilujevos mirtį.
Patyrusi sovietų režimo privilegijas ir terorą, pasirinkusi emigrantės dalią, Svetlana Alilujeva savo gyvenimą aprašė autobiografiniame romane „Dvidešimt laiškų draugui“ (Twenty Letters to a Friend) bei atsiminimų knygoje „Tik vieneri metai“ (Only One Year).
Šios abi knygos, išverstos į rusų, italų ir prancūzų kalbas saugomos Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus fondo Lozoraičių šeimos kolekcijoje.
[slideshow custom=true]