Žilvino Kempino kūryba Reino fone

Optinę virpėjimo iliuziją sukuriančios linijos albumo „Žilvinas Kempinas. Lėta eiga“ („Zilvinas Kempinas. Slow Motion“) viršelyje yra tarytum virbai vartuose, kurie veda į dinamiškus vizualinių menų kūrėjo Ž. Kempino darbus.

Slow Motion Leidinys skirtas šią vasarą Jeano Tinguely muziejuje Bazelyje, Šveicarijoje, atidarytai parodai „Lėta eiga“. Tai – didžiausia personalinė Ž. Kempino paroda: muziejus menininkui suteikė net 1500 kvadratinių metrų plotą. Šioje erdvėje eksponuojami tiek nauji, tiek senesni kūriniai. Dalyje parodos Ž. Kempinas formuoja dialogą su kinetines skulptūras kūrusio šveicarų menininko J. Tinguely (1925 – 1991) darbais. Išnaudojama ir Reino upės kaimynystė: už muziejaus langų atsiveriantis gamtovaizdis tampa „Laiko juosta“ („Timeline“) pavadintos instaliacijos dalimi.

Toliau skaityti „Žilvino Kempino kūryba Reino fone”

Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą

Stasio Petkaus nuotr.
Stasio Petkaus nuotr.

Žymi baltų istorijos tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales su šeima šiuo metu lankosi Lietuvoje. Pereitą savaitę istorikė pristatė savo knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antrąją dalį. Kartu su Jūratė Statkutė de Rosales susitikimuose dalyvauja ir Stasys Petkus, kuris apie autorę sukūrė dokumentinį filmą „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“. Toliau skaityti „Baltų tyrinėtoja J.Statkutė de Rosales pristatė naują knygą”

„Rašytojas tik pono Dievo sekretorius.“(Nelė Mazalaitė)

NeleMazalNelė Mazalaitė gimė 1907 m. rugsėjo 2 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone. 1924 metais pradėjo publikuoti pirmuosius eilėraščius, o 1929 metais – noveles. 1940 m. baigusi Klaipėdos gimnaziją dirbo valstybės tarnautoja Kaune. Nelė Mazailtė aktyviai dalyavo moterų rašytojų rengiamuose literatūriniuose vakaruose, rašė kūrinius vaikams, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narė. Autorės kūrybą spausdino įvairūs periodiniai leidiniai: „Rytas“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji vaidilutė“, „Židinys“, „Ateitis“, „Aidai“. 1944 m. Nelė Mazalaitė pasitraukė į Vokietiją. Rašytoja išeivijoje taip pat aktyviai veikė: rašė publicistinius straipsnius, rengė montažus lietuvių šventėms. 1949 m. kūrėja persikėlė į JAV, apsigyveno Brukline. Toliau skaityti „„Rašytojas tik pono Dievo sekretorius.“(Nelė Mazalaitė)”

Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė

Po seną sodą vaikšto pasiklydę angelai ir mato žemę pirmą kartą.

DM nuotr. /Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė
DM nuotr. Išeivijos rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė

Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941 m. baigė gimnaziją, vėliau debiutavo kaip aktorė. Nuo 1941 m. studijavo VDU žurnalistiką ir germanistiką. 1944 m. išvyko į Vokietiją, o 1948 m. apsigyveno Kanadoje. Kanadoje Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąjį poezijos rinkinį „Metūgės“ (1952). Šis poezijos rinkinys autorę įtvirtino kaip vieną originaliausių išeivijos autorių. Šis rinkinys buvo nepalankiai įvertintas išeivijos, juos trikdė pernelyg atvira dvasios retorika, erotiškumas, individo saviraiškos ir krikščioniškųjų dogmų supriešinimas. Tai paskatino rašytoją pasukti į prozą. Tik 1990 m. pasirodė antroji jos poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1965 m. poetė persikėlė gyventi į JAV ir įsitvirtino kaip romanų rašytoja („Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982)), tačiau teatrinės veiklos taip pat nenutraukė. 1957 m. režisavo Kazio Borutos „Baltaragio malūną“, o 1958 m. pastatė Balio Sruogos „Milžino paunksmę“. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą „Aukso žąsis“ (1965). 1990 m. pasirodo antroji poezijos knyga „Atradimo ruduo“. 1998-aisiaais sugrįžo į Lietuvą ir iki mirties čia gyveno. B. Pūkelevičiūtės prozai būdingas ornamentuotas pasakojimas, autobiografiškumas. Realybės vaizdavimą autorė praplečia simbolinėmis personažų figūromis, pasitelkdama kanoninius įvaizdžius, citatas iš įvairių šaltinių.

Vilties Prezidentą Stasį Lozoraitį prisimenant

Šaltinis www.draugas.org01-05-10lukiene-lozoraitis.html
Šaltinis: www.draugas.org01-05-10lukiene-lozoraitis.html

Šiandien gimė Vilties prezidentu vadinamas Stasys Lozoraitis. Jam būtų sukakę 89 metai. Stasys Lozoraitis buvo Lietuvos ambasadorius prie Šv. Sosto, vėliau dirbo pasiuntiniu ambasadoje Vašingtone ir Romoje, kandidatavo į Lietuvos prezidentus 1993 metais, tačiau po metų netikėtai mirė. Šios sukakties proga kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo fragmentus apie žmogų, kuris 50 metų dirbo aneksuotos, t.y. neegzistuojančios pasaulio žemėlapyje valstybės ambasadoriumi Vakarų šalyse ir daug prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Filme gausu Lozoraičių šeimos archyvinės medžiagos, o taip pat fiksuojama įsimintina Stasio Lozoraičio rinkiminė kelionė po Lietuvą. Filmo režisierius  Vytautas V. Landsbergis.

Ištraukos iš filmo >>

Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani

Anita_AmirrezvaniŠiomis dienomis Lietuvoje lankosi JAV gyvenanti lietuvių ir iraniečių kilmės rašytoja, šokių kritikė Anita Amirrezvani, kurios motina yra lietuvė, o tėvas – iranietis. Jos debiutinis romanas yra „Gėlių kraujas“, kuriame įrašyta tokia dedikacija: „Skiriu savo šeimai – iranietiškai, lietuviškai ir amerikietiškai“. Šį romaną – jau išleistą daugiau kaip 25 kalbomis – apie kilimų rišėją autorė skyrusi savo tėvo karštui Iranui. Rašytoja viliasi ateityje sukurti ir knygą apie Lietuvą. Lietuvoje ji turi nemažai giminaičių. Pirmą kartą rašytoja į Lietuvą buvo atvykusi 2002 metais. Jos motinai Vilniuje teko būti ir 1969 metais. Vėliau jau su dukra lankydamasi Vilniuje ir žingsniuodama Gedimino prospektu, ji parodė viešbutį, kuriame anuomet penkias dienas – tik tiek pabūti leido valdžia – gyveno ir visą laiką jautėsi kažkieno stebima. Toliau skaityti „Susitikimas su lietuvių kilmės iraniete rašytoja Anita Amirrezvani”