Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
Anotuojama knyga: Juris Kronbergs, „Vilkas Vienakis“, Vilnius: Kronta, 2008 (vertė V. Braziūnas).
Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
Kas išlieka, kas praeina
Norite žinoti, kodėl negalima valgyti dvilypių obuolių? O gal norite prisišaukti lietų? Kodėl negalima juoktis iš pat ryto? Rodyti pirštu į dangų, neadyti drabužio ant savęs? Ką daryti, kad per kaitrą neišsektų šulinys? Ir dar daugybę kitokių patarimų ar pamokymų, atėjusių iš senų laikų. Iš ten, ką įpratome laikyti prietarais, ką jau seniai pamiršome.
Į tai atsakymus galima rasti nedidelėje, 82 eilėraščių Zitos Mažeikaitės-Sajienės poezijos knygoje tenoriu būti / eilėraščiai.Keturi rinkinio skyriai: „Dzūkijos kaliausės“, „sudie, žalia duonele…“, „močiutės Magdelenos užkalbėjimai“, „paveiksluok akimis“ – nukelia į praeities kaimą. Su tikrais žmonėmis, papročiais, tradicijomis, auklėjimu ir auklėjimusi. Ir daugybe girdėtų, bet šiek tiek primirštų žodžių. Stebina autorės atmintis: tiek augalų, paukščių pavadinimų! Juk jos jaunystė prabėgo miesto aplinkoje: Marijampolės, anuomet Kapsuko, Vinco Mykolaičio-Putino internatinėje mokykloje, Vilniaus universitete, Greifsvaldo universitete. O eilėraščiuose ir kiškio kopūstai, ožekšnis, raskila, takažolė, saldinė, blužnutės, lepeškos, gegutės kurpelės, kikilis meleta, tilvikas… Tad tekstų kalba tiesiog prašosi išsamesnės analizės.
Rinkinyje pinasi ir sovietinio laiko ženklai. Darbai ar punktyru nubrėžti žmonių santykiai, bet poetė nei kritikuoja, nei moralizuoja, tik nuolat primena apie žmogaus būties laikinumą, nesugrąžinamus praradimus. Kaip ir ta dzūkiška kalba: ciesiai dešiniu keluciu…
Nors poetės gimtinė Suvalkija (Prienų rajonas), bet jau galima sakyti, kad tai – Dzūkijos pašonė. Gerai žinantieji tuos kraštus atpažins jos minimus upelių ar kitokius pavadinimus, gal net biografijos fragmentus, nors autorė – kultūros žmogus. Apie tai liudija lankytos pasaulio vietos (Zūrichas, Venica), (verčiama Bergmano kūryba, paminėtas Ragnarökas, įpinami vokiški, lotyniški žodžiai). Bet tai skaitytojo neapsunkins, tikrai nereikės vartyti žodynų.
Šis rinkinys jaunam skaitytojui turėtų patikti papasakotomis istorijomis, kai kuriais etnokultūros dalykais, o sulaukusiam brandaus amžiaus – knygos pavadinimas primins amžiną vertybių kaitą:
Stengiausi atrodyti,
troškau turėti.
Dabar tenoriu
būti.
Anotuojama knyga: Zita Mažeikaitė, „Tenoriu būti / eilėraščiai“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
Suaugusiųjų kategorija
Nusprendžiau, kad anotaciją man padės parašyti pats autorius – apie turinį kalbės eilėraščių pavadinimai, kurie tekste išskirti kursyvu. Koliažo turinys atliepia ir eilėraščių temas – ilgesį, vienatvę ir laikinumą.
Koliažas
Rugsėjo naktis. Aš sutikau tave.
Ir siautė Vėjas. Bet man svarbu, kad tu šalia.
Svarstau, gal tai tik Sapnas – Laimingi žmonės,
Sodai ir Euridikės kapas.
Rytas.
Ir nesibaigiantis Rugsėjo vynas.
Sakau: Aš norėčiau, kad mudu gyventume šiaurėje,
Kur Nameliai prie upės ir visi skęsta meilėje.
Bet tada kažkodėl tarei: Dabar man būtų laikas eiti.
Juk tai Baisūs žodžiai, nesuprantu kaip drįsai jais kiaurai smeigti.
Dabar ir vėl atėjo ji – Vienatvė, visai Be kaukės.
Ir ėmė šokti tarsi senos laumės,
Melancholija, Nemiga.
Tas Rudens fragmentas Man buvo toks sunkus…
Gal tada Poetas aš toks tapau jautrus.
Kada mes tąsyk išsiskyrėme,
Kai vienas kito visai dar nepatyrėme,
Sakiau Negrįžk.
Bet Kai ilgstančiom naktim audra, man vėl priminė tave,
Supratau – tai tik Pasaka moteriai, kurios aš niekad nemačiau ir galbūt visai nepažinau.
Anotuojama knyga: Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Eilėraščiai“.
Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
16–19 metų jaunimo kategorija
Yra kapinės, į kurias patenku ne tik per Vėlines, bet kiekvieną kartą, kai atsiverčiu „Viljamo Šekspyro raštus“.
Keistos, senovinės XVI–XVII a. „V. Šekspyro raštų“ kapinės yra Anglijos mieste Stratforde prie Avono. Jose palaidota daugybė žmonių iš įvairiausių šalių nuo Danijos iki Kipro. Pačiame kapinių priekyje matyti du besiglaudžiantys antkapiai su užrašais Romeo ir Džuljeta. Po Romeo vardu parašyta „Mirė nuo nuodų“, o po Džuljetos – „Nusidūrė durklu“. Kairiau stovi nuodų buteliuko formą primenančių antkapių eilė: karaliaus Hamleto, jo sūnaus Hamleto, karalienės Gertrūdos, karaliaus Klaudijaus, Laerto, karalienės Kleopatros. Dešinėje išsirikiavusi kita eilė paminklų: karaliaus Dunkano, Dunkano sargybinių, Banko, ledi Makduf, jos sūnaus. Ant visų parašyta: „Nužudyti Makbeto ir / ar jo noru“. Eilės pabaigoje du pačių Makbetų antkapiai, papuošti karūnomis. Ant jų pažymėta, kad ledi Makbet nusižudė pati, o lordas buvo nužudytas Makdufo. Keletas paminklų turi keistų elementų, pavyzdžiui, Chirono ir Demetrijaus antkapiai yra apdėlioti pyragais, ant Lavinijos antkapio išraižytos nukirstos rankos ir liežuvis. Tolėliau stovintį Glosterio antkapį puošia nupieštos išdurtos akys, nors jis „Karaliuje Lyre“ mirė iš sielvarto, kaip ir pats karalius bei Enobarbas iš kūrinio „Antonijus ir Kleopatra“. Kapinių gale boluoja tamsūs, voratinkliais apipinti nelankomi kapai. Ten tūno Jago, karaliaus Ričardo III ir Tito Androniko antkapiai, slepiantys žiaurių žudikų kūnus. Iš šios tamsios, šiurpios vietos per visas kapines teka upelis. Šalia jo didingas antkapis su užrašytu vardu Ofelija. Saulė šildo tolėliau esančius tyrų žmonių, kaip Dezdemona, Kordelija, Antigonas, bandžiusių kitus apsaugoti, antkapius.
Ant kapinių vartų matyti išblukęs užrašas, išlydintis kiekvieną kapinių lankytoją: „Rytoj… Ir vėl rytoj… Ir vėl rytoj… Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos link nužymėtos kiekvienam ribos.“
Anotuojamas knyga: William Shakespeare, „Raštai“.
Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
16–19 metų jaunimo kategorija
Šalčininkai, 2025-11-04
Sveiki, brangusis pone Finčai,
Rašau Jums iš tolimos ateities – iš pasaulio, kur technologijos keičia viską, bet žmogaus siela lieka tokia pat pažeidžiama. Esu paprasta paauglė, gyvenanti laikais, kai tiesa dažnai paskęsta triukšme, o sąžinė skamba senamadiškai. Bet būtent šiame pasaulyje perskaičiau knygą „Nežudyk strazdo giesmininko“ ir Jūs man tapote herojumi.
Jūs įžengėte į mano gyvenimą tyliai – be garsių frazių. Tiesiog vyras, tėvas, advokatas. Bet su kiekvienu puslapiu vis stipriau jaučiau, kad priešais mane stovi retas žmogus – žmogus, kuriam teisingumas nėra šūkis, o kvėpavimas. Kai visi aplink užsimerkė, Jūs nusprendėte pažvelgti tiesiai į tiesą. Jūs nebijojote eiti prieš daugumos nuomonę ne todėl, kad mėgote kovą, o todėl, kad negalėjote elgtis kitaip. Tikroji Jūsų jėga – paprastume. Kalbate ramiai, apgalvotai, ir todėl kiekvienas Jūsų žodis lieka širdyje. Jūsų drąsa – ne didvyriški veiksmai, o gebėjimas likti sąžiningu, kai sąžiningumas niekam nereikalingas. Išmokėte mane, kad drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o žingsnis į priekį nepaisant jos. Kartais galvoju, ką darytumėte mūsų laikais? Tikiu, kad vėl gintumėte tiesą – tyliai, iš pareigos širdžiai, mokytumėte savo vaikus matyti pasaulį kitų žmonių akimis, klausytis tų, kurių niekas negirdi. Ir, galbūt, mums visiems šiandien to taip trūksta – tos tylios jėgos, kuri sklinda iš Jūsų. Jūs tapote priminimu, kad gėris nesensta. Jis nereikalauja pripažinimo – tai kasdienis pasirinkimas. Kai man sunku, prisimenu Jus teismo salėje: pavargusį, bet tvirtą, tikintį, kad tiesa verta kovos, net kai pasaulis prieš.
Ačiū Jums, pone Finčai, už žmogiškumo pamoką, kad išmokėte žiūrėti giliau, mąstyti plačiau ir suprasti: strazdas – tyrumo simbolis, o nužudyti jį reiškia prarasti viltį. Tokie žmonės kaip Jūs – tai sąžinės balsas, skambantis laike. Ir nors Jūs gyvenate knygos puslapiuose, Jūsų žodžiai vis dar moko mus būti drąsiais, sąžiningais ir gerais.
Su pagarba ir dėkingumu,
Anastasija
Anotuojama knyga: Harper Lee, „Nežudyk strazdo giesmininko“.
Kalba neredaguota.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas
16–19 metų jaunimo kategorija
Apie knygos aktualumą
Kafkos Gregoras Zamza gal gyvena tarp mūsų?
Atsimerkim – pasaulis nustojo išgirst ir suprasti…
Filtrais dengiamės tarytum kiautais tuščiais,
Kad jautrumo mūsų nematytų sekėjai draugai.
Atskirtis, svetimumas, negalėjimas būti savim…
F. Kafkos knygos ,,Metamorfozė“ anotacija
Mistiška istorija apie atstumtą visuomenės narį,
Eilinį rytą atsikėlusį Gregorą, ne žmogų, o vabalą.
Trankomos durys, o viduj tuštuma, sutrikimas,
Atskirtis, liūdesys, vienišumas – keistas tas nutikimas!
Mokykimės, žmonės, empatijos – šis pasakojimas apie asmens
Orumo pažeidimą, artimaisiais nusivylimą.
Realiam gyvenime būna- vakar tu dar sūnus ar brolis savo šeimynai,
Faktas – šiandien esi bevertis, pervertas baimės rapyrom.
O gal mes visi po truputį keičiamės tyliai?
Zamzų šeimynos istorija sako – kenčia žmogus, kai
Ėda pasaulis jį, kai mindomas žmogiškumas.
Anotuojamas kūrinys: Franz Kafka, „Metamorfozė“.
Kalba neredaguota.