Pastarosiomis dienomis šalies spaudoje pasirodė bent keletas straipsnių lietuvių emigracijos tema. Nenuostabu, kad vieningos nuomonės apie šį procesą bei jo dalyvius nėra nei pačių emigrantų išsakomose pozicijose, nei šį vyksmą vertinančių tautiečių čia, Lietuvoje, dėstomose įžvalgose.
Skaitytojų dėmesiui siūlome skirtingas nuomones atstovaujančius straipsnius :
Lietuvos ryto el. svetainėje paskelbtą Jurgitos Noreikienės rašinį Naujosios kartos emigrantų literatūra – be ilgesio prieskonio, kuriame užfiksuotos jaunosios kartos kūrėjų – emigrantų požiūris bei Deimantės Dokšaitės publikaciją Emigrantai Lietuvos žiniasklaidoje: savi ar svetimi?, paremtą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovės Ievos Davydenko atliktų mokslinių tyrimų duomenimis.>
Kaip kartais per Ameriką atrandame Lietuvą
Perfrazuojant populiarų posakį, taip galima apibūdinti situaciją, kokiu būdu į Lituanikos skyrių pateko rašytojo fantasto Romualdo Drakšo knyga Man. The Awakening, išleista Niujorke 2009 m.
Žinomame lietuvių išeivijos dienraštyje Draugas išspausdintas L. Apanavičienės straipsnis apie JAV pasisekimo sulaukusį lietuvių autoriaus fantastinį romaną, paskatino ieškoti kontaktų su rašytoju ir kelias nuvedė į …advokatų kontoros tinklalapį. Įsitikinus, kad advokatas R. Drakšas ir rašytojas fantastas R. Drakšas (beje Lietuvoje jau anksčiau publikuota keletas jo romanų) yra tas pats asmuo ir nurodytu adresu parašius žinutę apie mūsų norą savo fonduose turėti šią knygą, netruko ateiti atsakymas, o kitądien sulaukėme ir autoriaus su Lituanikos skyriui dedikuotu knygos egzemplioriumi. Viltingai nuteikia dar ir tai, kad netrukus užsienyje pasirodysiantį naują savo kūrinį autorius taip pat pažadėjo padovanoti bibliotekai.
Portale Tiesa.com taip pat kviečiame skaityti interviu su rašytoju!
Žvilgsnis į Europos lietuviškųjų studijų savaičių rengimo istoriją
1953 m. Vokietijoje vykusiame Lietuvių fronto bičiulių suvažiavime J.Brazaičio kreipimasis į jaunimą vienyti savo jėgas Lietuvai bei A.Maceinos išsakyta mintis, jog nenorint paskęsti svetimoje jūroje, reikia kurti savąjį gyvenimą svetur, buvo idėjinis pamatas kultūrinio ir visuomeninio turinio renginiui, gavusiam Europos lietuviškųjų studijų savaitės vardą (ELSS), atsirasti.
Apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės įnašą organizuojant ELSS portale Bernardinai.lt išsamiai pasakoja ilgametė Šveicarijos LB pirmininkė Janina Survilaitė. Kviečiame skaityti!
Parengta virtuali paroda „Egzodo kūrėjų portretai: Stepas Zobarskas“
Maloniai kviečiame aplankyti Nacionalinės bibliotekos el. svetainėje pristatytą virtualią parodą Egzodo kūrėjų portretai: Stepas Zobarskas, skirtą lietuvių išeivijos rašytojo, vertėjo, redaktoriaus Stepo Zobarsko 100-osioms gimimo metinėms.
Parodoje eksponuojami žinomo kultūrininko gyvenimo ir kūrybos faktai, užfiksuoti rankraštiniuose ir publikuotuose dokumentuose, nuotraukose. Įvairiapusė S. Zobarsko veikla apžvelgiama ir specialiai šiai progai parengtuose straipsniuose. Apie du dešimtmečius trukusią Manyland books leidyklos veiklą iš radijo įrašų kalba pats Stepas Zobarskas…
Apie JAV lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimą
Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) vadovė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos išeivijoje valdybos pirmininkė Mirga Girniuvienė naujausiame „Draugo“ kultūriniame priede publikuotame interviu dalinasi mintimis apie išeivijoje sukaupto kultūrinio palikimo išsaugojimą bei atvėrimą visuomenei. Pokalbyje minimas ir Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus gražaus bendradarbiavimo su ALKA pavyzdys, kai Mirgos Girniuvienės vyras p. Ramūnas Girnius, vykdamas atostogų į Lietuvą, savo lagamine atgabeno skaitmeninimui skirtus dienraščio „Draugas“ mikrofilmus…
Deimantinės lyros beieškant
Šiandien Lietuva būtų galėjusi didžiuotis kovingojo romantiko A. Mickevičiaus (1798-1855) asmeninių daiktų ir šeimos relikvijų kolekcija, biblioteka ir net A. Puškino jam dovanota deimantine lyra. 1959 m. rudenį LTSR rašytojų sąjunga gavo poeto provaikaičio J. Goreckio laišką iš Prancūzijos, kuriame jis šį neįkainojamą palikimą ketino perduoti Lietuvai. Deja, atsakyme buvo trumpai ir oficialiai pranešta, kad su laiško turiniu buvo supažindintos „kompetentingos, tokius klausimus turinčios spręsti įstaigos“. „Tuo mes laikome savo funkcijas šiuo klausimu atlikę“, – teigiama valdybos pirmininko E. Mieželaičio laiške. Šią istoriją plačiau mums pasakoja G. Mareckaitė straipsnyje „Kur dingo deimantinė lyra?“ (Draugas. Mokslas, menas, literatūra). Atsakymą į jos klausimą mes jau žinome. J. Goreckio kelis kartus Lietuvai siūlytą kolekciją už 100 tūkstančių dolerių įsigijo Lenkija. Deimantinė lyra ir kiti Lenkijos įsigyti lobiai šiandien saugomi Varšuvos ir Poznanės muziejuose.