„Pasaulio lietuvis” atgimsta naujam gyvenimui

Šių metų kovo 22 dieną bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija buvo pristatyta nauja užsienio lietuvių žurnalo „Pasaulio lietuvis“ koncepcija. Nuo šiol atnaujintą leidinį redaguos Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.
Žurnalas leidžiamas jau 48 metus su kilnia misija – puoselėti lietuvybę, pilietiškumą, bendruomeniškumo dvasią, stiprinti ir išlaikyti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, pristatyti įvairių lietuvių bendruomenių veiklą pasaulyje.
Ilgus metus leistas Jungtinėse Amerikos valstijose, nuo 2000 m. pateko į Lenkijos lietuvių bendruomenės redaktorės Živilės Makauskienės rankas Punske, o nuo 2004 m. žurnalo redagavimas perkeltas į Lietuvą, šio įdomaus ir atsakingo darbo ėmėsi redaktorė Audronė Viktorija Škiudaitė.
Naujosios bangos išeivio K.Pikūno redaguojamas atgimęs “Pasaulio lietuvis” tikisi pristatyti kitokį Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimą – labiau artimą ir suprantamą šių dienų lietuviams.

Linkime žurnalui didžiausios sėkmės – dar ilgai gyvuoti ir toliau telkti Pasaulio lietuvių bendruomenes lietuvybės puoselėjimui užsienyje.

Plačiau apie renginį

XIV – sis PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SUVAŽIAVIMAS

Džiaugiamės galėdami pristatyti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininko, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos Pietų Amerikos atstovo Juan Ignacio Fourment Kalvelis straipsnį apie 2011 m. vasario 11-16 d. vykusį XIV-ąjį  Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimą bei kviečiame pasižvalgyti po PALJS nuotraukų galeriją.
 

XIV – sis PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SUVAŽIAVIMAS – Argentina 2011 m.

XIV ENCUENTRO SUDAMERICANO DE LA JUVENTUD LITUANA – Argentina 2011

Svarbiausias Lietuvių Jaunimo Sąjungos renginys Pietų Amerikoje yra Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas (PALJS). Šis XIV PALJS vyko vasario 11 – 16 dienomis Buenos Aires sostinėje Berisso, Lanús Oeste, Avellaneda ir Rosario miestuose. Norėčiau pabrėžti, kad suvažiavimas yra Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (P.L.B.) projektas, finansuojamas iš Lietuvos Fondo (Čikagos, Jungtinės Amerikos Valstijos – JAV). Toliau skaityti „XIV – sis PIETŲ AMERIKOS LIETUVIŲ JAUNIMO SUVAŽIAVIMAS”

„Sugrįžimų“ šventė Maironio muziejuje

Lietuvių rašytojų tremtinių draugijos suvažiavimo dalyviai. Augsburgas, 1947 m. Nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

Vasario 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į naujos ekspozicijos Sugrįžimai atidarymo šventę. Kauniečiams ir miesto svečiams buvo pristatyta paroda, skirta lietuvių išeivių rašytojų kultūriniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais.

Renginyje kalbėjusios profesorė Viktorija Skrupskelytė, literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paulauskienė pristatė sudėtingo mūsų šaliai ir jos žmonėms istorinio laikotarpio, besisiejančio su didžiosios dalies lietuvių intelektualų priverstiniu pasitraukimu į Vakarus ir  sudėtingos įvairiapusės jų veiklos priverstinėje tremtyje atspindžius to meto grožinėje literatūroje, mene, scenos bei muzikos darbuose, gausiame pluošte periodinės spaudos…Ypatingos nuotaikos vakarui suteikė aktorius, bardas Henrikas Savickis, į susirinkusius prabilęs dainuojamąja poezija virtusiais H. Nagio, A. Nykos-Niliūno kitų išeivijos poetų posmais.

Plačiau apie parodą.

Visada malonu gauti dovanų…

Apie tai, kad Belgijos lietuvių bendruomenė (BLB) išleido kasmetinį savo „Kaleidoskopą“, sužinojau iš laišką parašiusios BLB narės Karolinos Štelmokaitės. Tačiau kai po savaitės biblioteką pasiekė vokas su dviem naujojo numerio egzemplioriais, prisipažinsiu, nustebau, nes tai buvo visiškai kitoks leidinys, nei iki tol internete matyti numeriai – puikios poligrafinės kokybės, nepriekaištingai suredaguotas, informatyvus Belgijos lietuvių gyvenimą pristatantis žurnalas. Bet matyt ir neturėtų būti kitaip, nes Belgijos lietuviai – ypatinga lietuvių bendruomenė užsienyje. Iš Lietuvos išvažiavę ne ekonominių sunkumų slegiami, bet naujų iššūkių, karjeros, naujų perspektyvų ištroškę jauni žmonės. Tad ir jų veiklą atspindintis leidinys dinamiškas, modernus ir tikrai labai informatyvus. Jame telpa ir rašiniai apie kultūrinius  rengininius, pažintis su BLB – valdyba, bendruomenės nariais, įdomūs pasakojimai apie tai, ką Belgijoje verta pamatyti, straipsnis apie sudėtingus belgų ir lietuvių asmeninius likimus… Taigi, nė kiek neperdedu sakydama, kad leidinys įdomus ne tik Belgijoje gyvenantiems lietuviams, patirti malonumą skaitant šį numerį tikrai turėtų kiekvienas…

 J.B.

Apie įžymųjį lietuvį iš Manilos universiteto

Dažnas, paprašytas įvardinti žymiausią Lietuvos gamtininką, pirmiausia turbūt paminėtų Tadą Ivanauską. Tačiau tikrai nedaugelis – Pranciškų Baltrų Šivickį (1882-1968) – Lietuvos eksperimentinės zoologijos pradininką, ugdytoją ir puoselėtoją, 7 JAV universitetų absolventą, Manilos universiteto Filipinuose profesorių. Apie žymaus zoologo gyvenimo odisėją, nuopelnus ne tik biologijos mokslui, bet ir Lietuvos kino istorijai, begalinį darbštumą ir patriotizmą pasakoja Laimos Petrauskienės ir Eugenijos Tamaros Arnastauskienės straipsniai, o Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka susidomėjusiems siūlo 2005 m. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto išleistą paties mokslininko atsiminimų knygą „Gyvoji mintis”.

Pora straipsnių emigracijos tema

Pastarosiomis dienomis šalies spaudoje pasirodė bent keletas straipsnių lietuvių emigracijos tema. Nenuostabu, kad vieningos nuomonės apie šį procesą bei jo dalyvius nėra nei pačių emigrantų išsakomose pozicijose, nei šį vyksmą vertinančių tautiečių čia, Lietuvoje, dėstomose įžvalgose.
Skaitytojų dėmesiui siūlome skirtingas nuomones atstovaujančius straipsnius :
Lietuvos ryto el. svetainėje paskelbtą Jurgitos Noreikienės rašinį Naujosios kartos emigrantų literatūra – be ilgesio prieskonio, kuriame užfiksuotos jaunosios kartos kūrėjų – emigrantų požiūris bei Deimantės Dokšaitės publikaciją Emigrantai Lietuvos žiniasklaidoje: savi ar svetimi?, paremtą Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovės Ievos Davydenko atliktų mokslinių tyrimų duomenimis.>