Kviečiame į Viliaus Šadausko studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ pristatymą. Renginys vyks birželio 14 d., 17. val . Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Bendradarbystės erdvėjė (III a.).
Švietimo ir socialine istorija besidominčio LEU doktoranto V. Šadausko mokslo studija yra vienas pirmųjų socialinės istorijos darbų Lietuvos istoriografijoje, kurioje išsamiai tyrinėjami asmenų smurto prieš save atvejai Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr., siejant juos su lyties elgsenos modeliais. Studijoje atskleidžiamas ir analizuojamas pirmiausia vyrams būdingas polinkis į suicidinį elgesį (iki 75 proc. savižudžių), bandant įvertinti, kokią reikšmę tam turėjo to laikotarpio visuomenei būdingi lyties elgesio (raiškos) modeliai. Tyrime pirmą kartą naudojamos Telšių (Žemaičių) vyskupijos Romos katalikų dvasinės konsistorijos teismo fonde saugomos bandymo nusižudyti bylos. Analizuojamos apie 140 asmenų bandymo nusižudyti situacijos, kurios kaip šaltinis taip pat gali būti pritaikomos tyrinėjant šio laikotarpio šeimos, lyčių, medicinos, kasdienybės istorijas ir kitus klausimus.
Renginyje dalyvaus:
knygos autorius dokt. Vilius Šadauskas,
prof. dr. Aivas Ragauskas,
dr. Vladas Sirutavičius,
doc. dr. Robertas Jurgaitis,
Jonas Balčiūnas (LEU leidyklos direktorius)
Lapkričio 1 d. sukako lygiai 100 metų, kai Amerikos lietuvių lobistinių pastangų dėka visose Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pirmą kartą paminėta „Lietuvių diena“. Dar 1916 metų rugpjūčio 31 d. JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas oficialiai paskyrė specialią dieną aukų rinkimui. Pastarosios turėjo būti skirtos kenčiantiems nuo karo lietuviams. Tai tapo pirmuoju oficialiu JAV prezidento aktu, pripažįstančiu lietuvių tautos egzistavimą. 1916 m. lapkričio 1 d. šimtai rinkikų išėjo į JAV miestų ir miestelių gatves, garsindami Lietuvos vardą ir ragindami aukoti karo baisumą išgyvenantiems tautiečiams. Viso to rezultatas – Amerikos Raudonojo Kryžiaus deklaruoti 176 863,28 doleriai. Tai milžiniška pinigų suma, skirta lietuvių paramai.
Šiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometinis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį ir džiaugdamiesi naujausiais lietuvių išeivijai skirtais mokslo darbais,