1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga

Parengė Deimantė Žukauskienė


1896 m. vasario 2 d. gimė rašytojas Balys Sruoga. Pateikiame keletą įdomių faktų apie jį:

  1.  Balio Sruogos artimu bičiuliu buvo rašytojas Vincas Krėvė. Abu profesoriavo Vilniaus universitete, kartu grįždami iš paskaitų, pakeliui dažnai mėgdavo užsukti ir į kavines. Vincas Krėvė buvo išskirtinai žemo ūgio, o Balys Sruoga –  aukštas, stotingas, dėl to abu sulaukdavo nemažai dėmesio ir aplinkinių žvilgsnių.
  2. B. Sruoga –  kandus publicistas, kuris karštai gina savo nuomonę, provokuoja. Spaudai rašė kandžius straipsnius, pasirašinėja skirtingais slapyvardžiais: Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė.
  3. Kūrėjas kurį laiką studijavo Miuncheno universitete. Vokietijoje rašytojas mėgo lankytis menininkų kavinėse, teatruose, galerijose. Poemoje „Miestas“, kuri parašyta ekspresionistiniu stiliumi, užfiksuotas šis Vokietijos didmiestis.
  4. Rašytojas, suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko, pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių ar dujų kameros.
  5. Sunkios patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Knyga sukurta per kelis mėnesius, besigydant rašytojui Birštono sanatorijoje.

Šį Balio Sruogos kūrinį ir daugelį kitų galite rasti virtualioje elektroninio paveldo sistemoje – epaveldas.lt


Saulė ir smiltys / Balys Sruoga. – 1920

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003050649

Dievų takais / Balys Sruoga. – 1923

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003056329

Toliau skaityti „1896 m. vasarį gimė Balys Sruoga”

Milžinas paunksmėj

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

SruogaBalys Sruoga

Šiandien minime 66-ąsias rašytojo, dramaturgo, teatrologo, literatūros kritiko Balio Sruogos mirties metines. Savo kūrinius Balys Sruoga pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“, tačiau brandžiausius savo kūrinius parašė tarpukariu ir okupacijų metais („Milžino paunksmė“, „Apyaušrio dalia“). 1943 m. kovo 16 d. Balys Sruoga, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri vėliau buvo išversta į daugelį kalbų. Literatūrologas Algis Kalėda teigia: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“ Amžininkai Balį Sruogą atsimena kaip itin kontraversišką, tačiau be galo spalvingą ir talentingą asmenybę.

Iš Igno Šeiniaus atsiminimų apie Balį Sruogą: „„– Rytoj steigiam rašytojų draugiją. Nesispirk, jei nelaimė ištiktų – tave kas pasiūlytų nariu valdybon“. Mano argumentai, kad ne Lietuvoj gyvenu, nieko negelbėjo. O ar galėjo kokie argumentai paveikti, kai Balys Sruoga, nuo seniau vienas pats geriausių mano draugų, imdavo ir užsispirdavo.“

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai. – Vilnius, 1996, p. 244.

Spalio 16 d., trečiadienį, 17 val. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus kviečia į vakarą „Esu įkaitas už savo tautą…“, skirtą rašytojo Balio Sruogos mirties metinėms ir įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 70-mečiui. Dalyvauja prof. Reda Pabarčienė, akademikas Jurgis Brėdikis, aktorius Saulius Bagaliūnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė-Tervydienė.