Lapkričio 1 d. sukako lygiai 100 metų, kai Amerikos lietuvių lobistinių pastangų dėka visose Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pirmą kartą paminėta „Lietuvių diena“. Dar 1916 metų rugpjūčio 31 d. JAV prezidentas Woodrowas Wilsonas oficialiai paskyrė specialią dieną aukų rinkimui. Pastarosios turėjo būti skirtos kenčiantiems nuo karo lietuviams. Tai tapo pirmuoju oficialiu JAV prezidento aktu, pripažįstančiu lietuvių tautos egzistavimą. 1916 m. lapkričio 1 d. šimtai rinkikų išėjo į JAV miestų ir miestelių gatves, garsindami Lietuvos vardą ir ragindami aukoti karo baisumą išgyvenantiems tautiečiams. Viso to rezultatas – Amerikos Raudonojo Kryžiaus deklaruoti 176 863,28 doleriai. Tai milžiniška pinigų suma, skirta lietuvių paramai.
Minėdama šį įvykį ir džiaugdamasi naujausiais išeivijos istorijai skirtais mokslo darbais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą. Renginyje dalyvavo knygos autorius istorikas prof. dr. Juozas Skirius, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorius prof. dr. Aivas Ragauskas, Lietuvos istorijos instituto istorikė dr. Vitalija Stravinskienė, Lietuvos edukologijos universiteto istorikė prof. Vida Pukienė, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis. Pokalbį vedė LNB IMB Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.
Tikriausiai visi girdėjo apie rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio (1882-1971) baletą „Šventasis pavasaris“. Skandalingas, novatoriškas I.Stravinskio kūrinys „Šventasis pavasaris“ pirmą sykį nuskambėjęs prieš 100 metų, buvo nušvilptas Prancūzijos aukštuomenės, vėliau sulaukė stulbinančio triumfo pasaulio koncertų salėse. Šis kūrinys iki šiol intriguoja ir choreografų vaizduotę, pasirodydamas įvairiose pasaulio scenose vis naujomis versijomis.