Bibliotekos tinklaraščiai

Susitikimas su Lidija Šimkute

Pirmadienio vakaras Nacionalinėje bibliotekoje bus poetiškas: susitiksime su poete Lidija Šimkute, kuriai šiemet sukako 75-eri, ir gausiu jos svečių būriu. Renginys vyks Muzikavimo erdvėje, nes susirinkusiuosius muzika pradžiugins Raminta Naujanytė-Bjelle. L. Šimkutės poeziją aptars profesorė Dalia Kuizinienė , o daktarė Imelda Vedrickaitė pristatys L. Šimkutės kuriamas mandalas. Mintimis apie poetę ir jos kūrybą pasidalins Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, profesorius Juozapas Algimantas Krikštopaitis ir kiti garbūs svečiai. Savo eilių paskaitys kunigas Justas Jasėnas ir, žinoma, pati Lidija Šimkutė.

Skelbta Lituanikos skyrius

Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose: Švedija. Paskaitos įrašas

 


Balandį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pratęsė renginių ciklą „Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose“, pakviesdama į paskaitą „Lietuviai kitapus Baltijos: Ignas Šeinius ir Švedijos Karališkojo archyvo slėpiniai“. Paskaitą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja prof. Sigutė Radzevičienė, knygos „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ autorė.


Prof. S. Radzevičienės paskaitos GARSO ĮRAŠAS: https://www.youtube.com/watch?v=pCbn_SF5beU

Skelbta Lituanikos skyrius

Magdalena Raškevičiūtė Eggleston: vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse

Dalia Cidzikaitė 


2002 metų rudenį Amy Tector, tuo metu dirbusi Kanados bibliotekos ir archyvo archyvare, kartu su kolege Anne Goddard turėjo nuspręsti, ką daryti su žymaus Kanados žurnalisto Wilfrido Egglestono privačiu archyvu. Pasilikti ar nepasilikti aukščiau minimą archyvą nebuvo paprasta, mat į šešias dėžes sutilpusį dokumentinį paveldą sudarė ne tik paties Egglestono, bet ir jo žmonos – Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston (angl. Magdalena[1] Raskevich Eggleston) – dokumentai.

Magdalenos Raškevičiūtės Eggleston romano viršelis

Gimusi 1907 metais lietuvių emigrantų šeimoje, angliakasių miestelyje Kanados vakaruose, Raškevičiūtė, kelių literatūros kūrinių autorė, iš kurių pats žinomiausias – 1955 metais pasirodęs romanas Mountain Shadows [Kalno šešėliai], 2002 metais buvo visiškai nežinoma ne tik paprastiems Kanados skaitytojams, bet ir kanadiečių literatūros tyrinėtojams. Jei iki tol Raškevičiūtės Eggleston pavardė kur nors ir sumirgėdavo, tai beveik visuomet tik kaip garsaus vyro, 16-kos knygų autoriaus, žurnalistikos mokyklos Ottawos Carletono universitete įkūrėjo, žmona.

Raškevičiūtė buvo mažai žinoma ir savo gyvenamuoju laikotarpiu. Nors ambicijų turėjo, ji netapo pripažinta Kanados rašytoja. Apie jos reikšmingiausią kūrinį – autobiografinį romaną Mountain Shadows – teigiamai atsiliepė vos vienas kitas recenzentas: laikraštyje Financial Post Raškevičiūtė pagirta už „paprastą, nepretenzingą pirmąjį romaną, kuris padaro kur kas didesnį įspūdį nei kad tikėtųsi skaitytojas ar numanė pati rašytoja“. Apie Kanados lietuvės pirmąjį romaną žinutės pasirodė ir Šiaurės Amerikos lietuvių spaudoje.

The Ottawa Journal, kuriame pasirodė trumpa žinutė apie lietuvės romano išleidimą, puslapis, 1957 m. sausio 16 d.

Bildungsroman kūrinius primenantis Mountain Shadows pasakoja apie Kanadoje lietuvių emigrantų šeimoje gimusią Maggie Mileris. Sulaukusi šešiolikos, pagrindinė kūrinio veikėja susiduria su pasirinkimu tarp lietuviškos šeimos, getiško lietuviško gyvenimo ir didžiojoje visuomenės dalyje vyraujančios anglakalbės kultūros. Graži, ne vieno vyro dėmesį traukianti lietuvaitė galų gale nusprendžia tapti mokytoja ir taip padėti emigrantams, tarp jų – ir lietuviams, suvokti ir įvertinti gyvenamosios šalies, Kanados, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Maggie Mileris daug kuo primena pačios autorės gyvenimą. Užaugusi įvairių tautybių emigrantų gausiai gyventame Albertos mieste, būdama 15-kos, Raškevičiūtė įsimylėjo savo mokytoją Wilfridą. Už jo ištekėjo sulaukusi 21-erių. Tiesa, mokytoja ji netapo, užtat, kaip ir vyras, siekė tapti rašytoja.

Sprendžiant iš į Kanados biblioteką ir archyvą patekusio Egglestonų dokumentinio paveldo sąrašo, Raškevičiūtė tapo rašytoja, nors, kaip jau minėjau anksčiau, nesužibėjusia ir nepatekusia į literatūros vadovėlius. Be asmeninių ir profesinių Wilfrido Egglestono užrašų, vyro ir žmonos kolekciją sudaro nemenka dalis Magdalenos palikimo: laiškai, užrašai, iškarpos, trumpų apsakymų apmatai, pjesės, straipsniai, apsakymai vaikams, eilėraščiai ir nebaigti rašyti romanai, taip pat asmeniniai dokumentai, kaip antai dienoraštis, kelionių žurnalas, autografų knyga, autobiografija ir 10 klasės meno pratybų sąsiuvinis.

Kanados biblioteka ir archyvas nusprendė pasilikti abiejų Egglestonų dokumentinį palikimą. Pasak Tector, priimant sprendimą, nulėmė argumentas, kad Raškevičiūtės dokumentinis paveldas leidžia suvokti pašalietės, emigrantės pastangas įsiterpti į anglosaksų vyrų rašytojų dominuojamą kanadiečių literatūros sceną 60 ir 70-siais dešimtmečiais. Kanados lietuvės archyvas suteikia retą progą išvysti gerokai platesnį tuometinės Kanados literatūrinį, kultūrinį ir leidybos kontekstą, parodydamas nesėkmingas Raškevičiūtės pastangas tapti pripažinta ir publikuojama autore.

Svarbu ir tai, jog Raškevičiūtės archyvo išsaugojimas atvėrė galimybę jį tyrinėti iš socialinės istorijos požiūrio taško. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jis leis rašytojai galų gale išsprūsti iš savo vyro šešėlio ir kanadiečių literatūros kanone figūruoti kaip savarankiškam asmeniui, be jokių priedėlių. Pirmasis žingsnis šia linkme jau žengtas: 2014 metais Magdalena Raškevičiūtė Eggleston buvo įtraukta į ankstyvųjų Kanados moterų rašytojų duomenų bazę (daugiau žr. https://ceww.wordpress.com/authors-lists/authors-to-be-included/).

Raškevičiūtės archyvo išsaugojimas – gera žinia ir Lietuvos literatūrologams, besidomintiems išeivijoje sukurtais literatūriniais darbais. Rašytoja yra viena iš nedaugelio mums žinomų anglų kalba rašiusių Šiaurės Amerikos lietuvių autorių, be to, priklausiusių pirmajai lietuvių emigrantų bangai.

[1] Kai kuriuose angliškuose šaltiniuose Magdalenos vardas yra rašomas klaidingai – Magdelana.
Skelbta Lituanikos skyrius

Naujausios „Šveicarijos lietuvių žinios“ – jau bibliotekoje!

Parengė Jolanta Matuzaitė


Visiems, besidomintiems Šveicarijos lietuvių veikla, pristatome naujausią, 30-ąjį, žurnalo „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį. Jame rasite daug džiugių naujienų: apie kelionę po Lietuvą pradėjusią kilnojamąją fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“ (ji buvo eksponuojama ir pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje), Berno universitete gegužės pradžioje vykusią ir lietuvių kalbos populiarinimo bangą sukėlusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Revitalizing Baltic Linguistics in Bern“, smagią aktorės Nijolės Narmontaitės viešnagę Ciuricho lietuviškos knygos klube. Žurnale net keletas Šveicarijoje dirbančių Lietuvos ambasadorių straipsnių: Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Andrius Krivas rašo apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertą Tautų rūmuose Ženevoje, ambasadorė Berne Valentina Zeitler – apie diskusiją Šveicarijos ambasadorių klube ir Šveicarijoje gyvenusių Lietuvos valstybės veikėjų atminimui skirtus renginius. Lietuviškųjų ženklų Šveicarijoje ieškančius tikrai sudomis Vilijos Handschin straipsnis „Lietuvos didikų pėdsakai Rapersvilio pilyje“ ir Arūno Vismanto rašinys „Thomas Mannas – vokietis, savo gyvenimu nutiesęs tiltą Lietuva – Šveicarija“.

Daugiau apie leidinį : http://lietuviai.ch/laikrastis-sveicarijos-lietuviu-zinios/

 

Skelbta Lituanikos skyrius

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.

Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai su dr. Lara Lempertiene

 

Skelbta Lituanikos skyrius

Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko

Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.

Tarp reikšmingiausių dovanų yra Niujorke leisto laikraščio „Tėvynė“ komplektai (nuo 1970 m. iki 1989 m.), kurių iki šiol neturėjo nė viena Lietuvos kultūros paveldo saugojimo institucija. Taip pat lietuvių socialistų Filadelfijoje leisto laikraščio „Kova“ trūkstami numeriai bei paties SLA leisti leidiniai: bukletai, konstitucijos, įstatai, seimų knygos. Kartu su SLA dovana atkeliavo ir Aldono Marijošienės dovanotos Niujorko tautinių šokių grupės „Tryptinis“ renginių programos, tautinių šokių švenčių vadovai. Tai unikalūs leidiniai, kurių iki šiol nebuvo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. Gautos dovanos ne tik papildys saugyklų fondus, bet ir leis visiems besidomintiems išeivija geriau suvokti jos palikimą ir reikšmę.

Šis siuntinys yra 2017 m. vykusio projekto „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje fondo, sudėtinės lietuvių išeivijos archyvų dalies, tvarkymas Niujorke“ tvarumo įrodymas. Jo metu užmegzti kontaktai ir atlikti SLA archyvo tvarkymo darbai leido papildyti Lietuvos institucijų fondus. Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto organizatorius buvo Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Lietuvos nacionalinė biblioteka atliko partnerio funkcijas.

Daugiau apie projektą: http://www.voruta.lt/susivienijimo-lietuviu-amerikoje-sla-archyve-niujorke-tvarkyti-organizacijos-dokumentai/

Daugiau apie SLA: http://www.sla307.com/

Skelbta Lituanikos skyrius