Bibliotekos tinklaraščiai

Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova

Ruošiantis diskusijai „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“

„Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, – taip vadinsis diskusija, vyksianti per Tomo Venclovos 80-mečio vakarą Nacionalinėje bibliotekoje, rugsėjo 11 d. Dialogą plėtos Paulius Gritėnas, Virginija Cibarauskė, Donatas Puslys ir Saulius Vasiliauskas.  Diskusiją moderuos Aurimas Švedas.

Skelbta Lituanikos skyrius

Susitikimas su prof. Kęstučiu Skrupskeliu

Šį penktadienį 17. 30 val. Nacionalinėje bibliotekoje vyks susitikimas su Pietų Karolinos universiteto profesoriumi emeritu Kęstučiu Skrupskeliu. Filosofas domisi tarpukario Lietuvos intelektualiniu gyvenimu, spaudos istorija, okupacijų padariniais politinės sąmonės raidai. K. Skrupskelį itin domina prezidento dr. Kazio Griniaus asmenybė: filosofas kruopščiai surinko K. Griniaus bibliografiją, kurią spaudai rengia Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius.


Daugiau apie renginį: http://bit.ly/2wgVKUS

Skelbta Lituanikos skyrius

Pažvelgus į lietuvių literatūrą ispanų kalba: vertimo galia

Gabrielė Gedo


Turbūt nedaug kas sietų ispanų kalbą ir literatūrą su lietuvių – atrodo, kad jos labai nepanašios ir neturi nieko bendro. Tad įdomu, kad Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma maždaug 200 lituaninių knygų ispanų kalba. Ypač smalsu pasižvalgyti, koks yra literatūros rinkinys: rodos, nemažai romanų, poezijos ir novelių rinkinių ir pasakų vertimų. ,,Eglė, žalčių karalienė“ tampa ,,Egle, la reina de las áspides“, o ,,Lygiosios trunka akimirką“ – ,,Tablas por segundos“. Knygos ir brošiūros apibrėžia literatūros svarbą Lietuvai. Tikrai įdomu patirti tokią integralią kultūros dalį ne tos kultūros kalba – naujas ir netikėtas būdas suprasti savo pačios kultūrą.

             Kelios brošiūros ispanų kalba pabrėžia, kokia svarbi lietuviškos kultūros dalis yra literatūra. Kazimiero Čibiro (Casimiro Verax) ,,La lucha de una nación por su prensa“ (,,Šalies kova už savo spaudą“) aiškina  tyliosios kultūrinės rezistencijos istoriją spaudos draudimo metu carinėje Lietuvoje. Knygnešį apibūdina kaipo ,,rezistencijos simbolį“ ir ,,Lietuvos kultūros herojišką kankinį“. Aiškina, kad kitoms šalims spaudos laisvė yra normali ir tikėtina gyvenimo dalis, bet lietuviams tai ypač svarbu. Šiuo atžvilgiu pritaria Antano Vaičiulaičio ,,La literatura, guardián de la nación: historia de las letras lituanas“ (,,Literatūra, šalies globėja: lietuvių literatūros istorija“). Šioje literatūros istorijos santraukoje Vaičiulaitis aiškina, kad begalybė šalies kančių ir jos kova už nepriklausomybę yra stipriai susijusios su literatūra. Ši istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir todėl verta vertimo – pats pasirinkimas šias brošiūras parašyti ispanų kalba atskleidžia daug informacijos apie šalies istoriją ir vertybes. Galiausiai, kaip nurodo ,,La lucha…“ brošiura, Lietuvai literatūra yra kažkas ,,šventa“.

      Vertėja ir Vilniaus universiteto docentė Carmen Caro Dugo knygoje ,,El país de cristal: un acercamiento a la prosa lituana contemporánea” (,,Stiklo šalis: modernios lietuviškos prozos požiūris“) aiškina, kad versti lietuvių literatūrą – ypatingas iššūkis. Šis darbas itin svarbus dėl to, kad tokiu būdu atsiranda daugiau liudininkų ir Lietuvos istorijos skausmui, ir jos kalbos turtui. O kai vertimas sėkmingai atliktas, tikras džiaugsmas skaityti gimtosios tautos kūrinius nauja kalba. Net įdomu, kaip vertėjai nutaria išversti pasakos ar romano pavadinimą. Pavyzdžiui, Icchoko Mero ,,Lygiosios trunka akimirką“ tampa ,,Tablas por segundos“ – pažodžiui maždaug ,,Lygiosios sekundėms.“ Šitokios smulkmenos subtiliai keičia, kaip suprantame išverstus tekstus, bet tuo pačiu tekstas tampa nauju kūriniu – truputį rašytojo, truputį vertėjo, ir tai yra kūryba – kūrinys toliau vystosi.

Buvo įdomu truputį paskaityti Rūtos Šepetys ,,Tarp pilkų debesų“ ispanų kalba (,,Entre tonos de gris,“ vertėja Isabel González-Gallarza). Žinoma, knyga originaliai buvo rašyta ne lietuvių, o anglų kalba, bet ji vis vien yra dalis lietuvių literatūros turinio. Romanas puikiai išverstas – lietuviški vardai nesijautė ne vietoj, o kalbos ritmai nesugadinti – vis tiek graži lyrinė proza. Tuo pačiu įdomu pastebėti, kad sakiniai ilgesni, kitaip sudėti, nes rašyti kita kalba. Nepaisant to, kad nebuvo rašyta lietuvių kalba originaliai, vis tiek kažkaip dvasia lietuviška, skamba lietuviškai, ir, žinoma, tai yra lietuvių istorija. Šis fenomenas mane nustebino ir padėjo man daugiau prisiartinti prie teksto.

,,Tarp pilkų debesų“ įdomu skaityti bet kuria kalba, bet tikrai žavinga, nauja patirtis skaityti iš lietuvių į ispanų kalbą išverstus kūrinius. Knyga ,,Cuentos populares lituanos“ (,,Lietuviškos liaudies pasakos,“ vertėja Laura Andresco) prasideda nuo įžangos, kurioje panaudotas vienas Česlovo Milošo rašinys, kad skaitytojas galėtų geriau suprasti Lietuvą ir tuo pačiu geriau suprasti lietuviškas pasakas. Įdomu, kad, knygos vertėjos nuomone, šio gražaus, lyrinio pamąstymo apie gamtą ir Lietuvos žemę užtektų kaipo susipažinimo su lietuvių kultūra. Iškart po įvado prasideda ,,Eglė, žalčių karalienė“. Šioje versijoje, pastabose, vertėjai teko paaiškinti, ką reiškia žodžiai ,,eglė“ ir ,,drebulė“, ir kad jie yra moteriškos giminės žodžiai. Taip pat įdomu sužinoti, kad Icchoko Mero knyga ,,Lygiosios trunka akimirka“ išversta į ispanų kalbą. Kaip plačiai žinoma, ir lietuvių, ir ispanų ryšiai su žydais painūs. Dėl to, kad šitą kūrinį dabar galima skaityti abiem kalbomis, gal bus galima kurti dialogą apie šią komplikuotą, bet bendrą istoriją. Tokia yra vertimo galia: jis atveria svarbių diskusijų ir šalies brendimo galimybių. Jei lietuvių literatūra šaliai padeda gyti nuo amžių traumos, tai šios literatūros vertimas leidžia šaliai gyti kartu su kitais.

Žinoma, bibliotekoje dar daug knygų ispanų kalba. Išsirinkau, kas man buvo įdomiausia, bet to užteko susidaryti įspūdžiui, kad šis mažas rinkinys tikrai rodo kalbos ir vertimo stiprų poveikį. Rodo, kaip maža, bet svarbi kultūros dalis gali būti komunikuota kitiems ir atnaujinta. Autoriaus žodžiai ir vertėjo pasirinkimai atskleidžia daugiau apie lietuvybę negu koks nesudėtingas istorijos aiškinimas. Ir tai kasdieninis stebuklas…


Teksto autorė Gabrielė Gedo studijuoja ispanų kalbą ir literatūrą Williams College (JAV). Šią vasarą stažavosi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pagal LISS (Lietuvių Išeivijos Studentų Stažuotė) programą.

Skelbta Lituanikos skyrius

Eksponuojama paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje“

2015 m. paroda buvo pristatyta LR Seime

Rugpjūčio 11-25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje, 1944–1952“, atspindinti sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį.  Nuo 2015 m. paroda, kurios turinys pristatomas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir kelias Europos šalis – buvo eksponuojama Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o dabar bus pagaliau parodyta ir savo „gimtinėje“, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Spaudinių leidybos geografija plati ir apima beveik visų didžiųjų DP stovyklų lietuvių telkinius. Paroda supažindina ne tik su Vokietijoje leistais lietuviškais leidiniais, bet ir lietuvių leidybine veikla Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Nors pavienių 1945–1952 m. Vokietijoje leistų lietuvių spaudinių yra daugelyje šalies bibliotekų, kitose publikuotą paveldą kaupiančiose institucijose, LNB saugomas rinkinys yra pilniausias, išsamiausiai atspindintis minėto laikotarpio lietuvių DP leidybą. 2011 metais jis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Trumpai apie parodą

Data rugpjūčio 11–25 d.
Vieta atrijus, III a., ant laiptų prieš pagrindinį įėjimą
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Parodos rengėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Rėmėjai Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Partneriai
Vokietijos lietuvių kultūros institutas
Daugiau informacijos dizainą kūrė grafinio dizaino studija „Prim Prim“
Skelbta Lituanikos skyrius

Maištaujanti knyga, plečianti horizontus

Prieš 500 metų Vakarų pasaulis gyveno pagal Dievo sukurtą planą. Siekdama šį planą perprasti, žmonija pradėjo abejoti tradicinėmis viduramžiškomis nuostatomis, ėmėsi rizikos – drąsaus ir laisvo mąstymo. Ryžtingą žingsnį su 95 tezėmis bažnytinėje aplinkoje pademonstravęs Martynas Liuteris tapo simboline ankstyvųjų Naujųjų laikų figūra, žyminčia gausybę naujų procesų: globalizaciją, medijų revoliuciją, naujų socialinių tinklų kūrimąsi ir t.t. J. Gutenbergo apie 1450 m. išrasta spauda leido dauginti ir plisti knygoms – kiekvienai iš jų kiekviename Europos krašte kalbėti savo nauju balsu ir skleisti drąsias idėjas. K. Kolumbas 1492 m. atrasdamas Ameriką praplėtė globalų pasaulio ribų suvokimą. M. Kopernikas apie 1540 m. sukurdamas heliocentrinę saulės sistemos teoriją praplėtė universalias visatos ribas. Pasaulis tapo kitoks – įvairesnis, komplikuotas ir atviras.

Pristatoma prieš viduramžišką pasaulio suvokimą maištaujanti knyga, kuri plečia ir išorinio, ir vidinio pasaulio ribas. Tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje pasirodžiusi kosmografija – pirmoji visuotinė enciklopedinio pobūdžio pasaulio istorija, pristatanti išsamų geografinį pasaulio vaizdą ir istorinę žmonijos raidą. Drąsios minties ir plataus akiračio Martynas Bielskis (1495–1575), kaip krikščionybei pavojingas autorius, buvo įtrauktas į draudžiamųjų knygų sąrašą. Knyga išspausdinta įvairių konfesijų daugiakultūrėje visuomenėje tuo metu paplitusia lenkų kalba, pavadinimu „Kronika tho iesth Historya swiata“ („Kronika, arba viso pasaulio istorija“) (1564).

Kviečiame pasigrožėti pasaulio žemėlapiu, iliustruotu undinėmis, Zodiako ženklais ir fantastinėmis būtybėmis.

Data  rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 8 d.
Vieta atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Skelbta Lituanikos skyrius

Pažvelgti į akis Vasario 16-osios Respublikos žmonėms

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, vis dažniau atsigręžiame į Vasario 16-osios Respubliką. Laidos „IQ presingas“ kūrėjai  atsispyrė nuo šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio minties, kad nesame pasiruošę pažvelgti į akis tos epochos žmogui. „To meto žmonės yra užkloti daugybe skraisčių. Neretai tas skraistes kuria jų atminties įamžintojai – kai kurie publicistai, istorikai“, – sako laidos pašnekovas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas.

Skelbta Lituanikos skyrius