Vytautas Didysis moksleivių spaudoje

Parengė Rima Dirsytė


Nesuklysime pasakę, kad visų laikų žymiausias Lietuvos valdovas – Vytautas Didysis. Nėra žinoma tiksli valdovo gimimo data, tad jo mirties data – 1430 m. spalio 27 d. – tapo minima diena, o 500-osios mirties metinės (kaip ir neįvykusi karūnacija tų metų rugsėjo 8 d.) – net valstybinio lygio švente. Tam buvo sudarytas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvių paminėjimui organizuoti komitetas, informacija skleidžiama per renginius, spaudą ir radiją. Ši akcija paskatino žmones domėtis savo šalies praeitimi, stiprino tautos istorinę savimonę. Per kelerius metus buvo parašyta nemažai mokslinių darbų, sukurta literatūros ir meno kūrinių, paminklų, valdovo garbei buvo pavadinta daug gatvių, aikščių, mokyklų ir kitų objektų.

Patriotinis judėjimas neaplenkė ir jaunimo. Pažvelkime kaip tai atsispindėjo moksleivių ir jų organizacijų savilaidos spaudoje. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nemažas tarpukario moksleivių laikraštėlių rinkinys (F135). Bemaž visi laikraštėliai į biblioteką priimti 1940 m. Tais metais spaudos kolekcionierius pedagogas Jonas Kirlys bibliotekai perdavė apie 10 000 egz. periodinės spaudos rinkinį. Iš jo išskirti rankraštiniai, šapirografuoti ir hektografuoti laikraštėliai perduoti Rankraštynui – per 280 leidinių pažymėti J. Kirlio bibliotekos antspaudu. 1940 m. gruodį biblioteka pradėjo priiminėti sustabdytos veiklos draugijų – skautų, ateitininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kitų – bei organizacijų archyvus. Kartu buvo priimti ir jų laikraštėliai. Rinkinys pildomas ir toliau.

Pasirinkome keletą 1930 m. išleistų moksleivių laikraštėlių. Štai Lietuvos skautų sąjungos Kražių I-sios „Šarūno“ draugovės „Lapinų“ skilties leidžiamas  laikraštėlis „Jaunas skautas“ tų metų numeryje išspausdino straipsnelį „Vytautas Didysis“ – jame valdovą vadina genijumi ir teigia, kad dabar „mums reikia kito genijaus, kuris išvaduotų mūs pavergtą Vilnių…‘ (F135-378) – ne mažiau tuo metu visų lietuvių palaikoma idėja.


Laikraštėlio „Mokinių žingsniai“ viršelis, 1930, Nr.1

Net kelių 1930 metų Viekšnių vidurinės mokyklos mokinių neperiodinio laikraštėlio „Mokinių žingsniai“ numerių viršelius puošia valdovo portretai, nepamirštas ir nurodymas pažymėti, kad tai jubiliejiniai Vytauto Didžiojo metai. Čia randame keltą eilėraščių ir rašinių Vytauto garbei, skaitome apie jubiliejinę šventę Viekšniuose. O jų teiginys, kad Vytautas „iškėlė Lietuvos vardą ir garbę visoj Europoj“ tikrai nekelia abejonių. (F135-646-655).

Vytauto Didžiojo veikla apibūdinama ir Pauliaus Mockūno rašinyje Subačiaus „Pavasario“ kuopos leidžiamame tų metų laikraštėlio „Spindulys“ pirmame numeryje pabrėžiant, kad „dabarties jaunimas turi… žavėtis Vytauto nuveiktais darbais ir  … sekti tomis pačiomis pėdomis“ (F135-1066).

Laikraštėlio „Linksmas draugas“ viršelis. 1930, Nr.3, kovas

 Šiaulių vyrų gimnazijos skautai savo draugovę pavadino Vytauto vardu. Rinkinyje saugomi keli jų laikraštėlio „Linksmas draugas“ numeriai. (F135-594-596).

Ir pabaigai – įspūdingas J. Tylos eilėraštis „Vytaute didis“  IX-to pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko laikraštėlyje „Tėvynės gynėjas‘. Vėlgi – šalia dvyliktą kartą minimos vasario 16-osios ir Vytauto Didžiojo jubiliejaus  akcentuojamas „šventas tikslas – senosios sostinės atgavimas… „ (F135-1279).

Su laikraštėliais galima susipažinti skyriaus skaitykloje arba virtualiai – portale e.paveldas.lt laikraštėlių vaizdus rasite pagal jų pavadinimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*