Poetinis Donaldo Kajoko debiutas Italijoje

Parengė Jolanta Matuzaitė


Nacionalinės bibliotekos knygų kolekciją neseniai papildė nedidelė Pavijoje (Italija) įsikūrusios leidyklos „Effigie“ išleista knygelė „All’asinello sordo“ („Kurčiam asiliukui“). Tai pirmieji poeto Donaldo Kajoko kūrybos vertimai į italų kalbą.

„Kodėl Kajoko debiutui Italijoje rinkomės „Kurčiam asiliukui“? Tai mėginimas apmąstyti šiandienę poezijos (nesvarbu, italų ar lietuvių) padėtį“ – teigia vertėja Jurga Po Alessi. „Šios dvi šalys atrodo tolimos ir skirtingos savo kalba, kultūra, peizažu, tačiau adresatas yra vienas ir tas pats. Tasai kurčias lietuviškas asiliukas yra ir (šiek tiek) itališkas.“


Daugiau apie knygą:

ps://www.itlietuviai.it/lietuvio-poezija-isversta-i-italu-kalba-skirta-kurtiems-asiliukams/

Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją

Atrinko ir parengė Vaclava Filipovič


Ольгерд / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя i выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-7191-94-9

Свидригайло / Виктор Чаропко. – Минск : Адукацыя і выхаванне, 2019. – 94, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.. – (Великие князья ВКЛ)

Bibliogr.: p. 94

ISBN 978-985-599-050-6

Baltarusių rašytojo ir istoriko V. Čaropkos knygos „Algirdas“ ir „Švitrigaila“ tęsia knygų seriją „LDK didieji kunigaikščiai“. Daugybė spalvotų iliustracijų papildo kunigaikščių gyvenimų aprašymus ir leidžia geriau suprasti aprašytų įvykių istorinę atmosferą.

Toliau skaityti „Nacionalinę biblioteką pasiekė naujos knygos apie LDK istoriją“

Pasaulinę barzdos dieną minint

Parengė Jurgita Kristina Pačkauskienė


Rugsėjo pirmasis šeštadienis – Pasaulinė barzdos diena. Šia proga – trumpa barzdos auginimo ir skutimo apžvalga su barzdotų vyrų atvaizdais iš knygų, dailės muziejų bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondo.


Sokrato portretas. Marmuras, I a., Luvro muziejus.

Helenistinio laikotarpio romėnų meno paminklai (dauguma romėnų skulptūrų, kaip žinome, yra senesnių graikiškųjų kopijos) liudija, jog barzdą nešiojo beveik visi senovės graikų filosofai ir mokslininkai: Sokratas, Platonas, Pitagoras, Hipokratas, Archimedas ir net Plotinas, gyvenęs III a. po Kristaus. Barzdoti ir senovės Graikijos ir romėnų panteono dievai bei didvyriai: Dzeusas, Hadas, Poseidonas, Heraklis, Jupiteris, Saturnas, Janas ir kiti.  Sekdami graikų išminčių pavyzdžiu, barzdą kaip orumo ir intelekto ženklą nešiojo daugelis Romos imperatorių iki Konstantino Didžiojo, kurio itin švariai nuskusto veido atvaizdai išliko dar jam gyvam esant iškaltuose marmuriniuose biustuose (įdomu tai, jog vėlesnėse graikiškose ikonose imperatorius Konstantinas „pagal graikišką paprotį“ vaizduojamas barzdotas). Po Romos žlugimo vakarinėje Romos imperijos dalyje barzdos vertė buvo primiršta, graikiškoji „filosofų barzdos“ samprata, nors ir nelabai gaji, bet išliko rytinėje krikščioniškos Europos dalyje – t. y., Bizantijos imperijoje.

Toliau skaityti „Pasaulinę barzdos dieną minint“