Vertinga knyga apie Vilniaus senienų muziejų

Informaciją parengė Vaclava Filipovič

Muzeum Starożytności w Wilnie : historia i rekonstrukcja zbiorów malarstwa i grafiki = Museum of Antiquities in Vilna: the history and reconstruction of painting and graphics collections / Natalia Mizerniuk-Rotkiewicz. – Warszawa : Polski Instytut Studiów nad Sztuką Świata ; Toruń : Tako, 2016. – 351 p. ISBN 978-83-62737-92-5


Knygos tema – Vilniaus senienų muziejaus audringos įkūrimo ir veiklos (1856–1865), žymios jo kolekcijos dalies išgabenimo į Maskvos Rumiancevo muziejų (1868–1869) istorija. Autorė pateikia Vilniaus senienų muziejaus meno rinkinių pobūdžio, jų skaičiaus rekonstrukciją, identifikuoja dalį išvežtų meno vertybių, kurios XX a. uždarius Rumiancevo muziejų atsidūrė valstybiniuose Istorijos bei A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuose Maskvoje, aptaria eksponatų (tapybos ir grafikos) tolesnį likimą, primena, kad dalis jų vėliau buvo perkelta į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Ypač vertingi knygos pabaigoje pateikiami šaltiniai – korespondencijos apie išgabentus eksponatus fragmentai, išrašas iš ikonografinių vertybių priėmimo Rumiancevo muziejuje akto, archyvinių dokumentų ir literatūros bibliografija.

LDK azartinė geografija

Aptiko Vaclava Filipovič


Vaizdas iš: „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. iliustr. lap. tarp p. 40-41

Baltarusių istorikas A. Sceburaka (Анатоль Мікалаевіч Сцебурака) žurnalo „Беларускі Гістарычны Часопіс“ straipsnyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės azartinė geografija“ pasakoja apie unikalų  lošimo kortų komplektą, išleistą Prancūzijoje XVIII a. viduryje. Šis komplektas buvo skirtas geografinių žinių tobulinimui. Azartinės geografijos projektas buvo komerciškai sėkmingas: 1772 m. išleistas papildomas kortų tiražas, kuriuo prekiauta Paryžiuje, Bardo, Avinjone, Lozanoje, Ženevoje, Amsterdame ir Briuselyje.

Vienoje iš kortų malkų yra kortos su trumpa informaciją apie LDK. Kortos detaliai aprašomos, pateikiami jų vaizdai ir tekstų informacijos šaltiniai. Straipsnio autoriaus manymu, šios lošimo kortos byloja, kad Prancūzijos aukštuomenei LDK buvo gan gerai žinoma.

Straipsnį rasite:  „Беларускі Гістарычны Часопіс“, 2018, Nr. 4, p. 14-28, [2] įd. iliustr. lap. tarp p. 40-41, iliustr. lap. 1p. (virš.).