Atnaujinta virtuali paroda „Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė

Icchokas Meras – žymus rašytojas ir ypatingo likimo žmogus. Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmės žydų šeimoje. Dar anksti vaikystėje neteko tėvų. Jis pats dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas. I. Meras užaugo skurdžiai gyvenančioje daugiavaikėje lietuvių Juozo ir Bronės Dainauskų šeimoje, kuri nepabijojo nacių okupacijos metais priimti į namus žydų vaiką. B. Dainauskienė Icchoką pakrikštijo ir užregistravo lietuvišku vardu ir pavarde. Taip Icchokas tapo Algirdu – septintu Dainauskų vaiku.

Dar besimokant mokykloje ėmė skleistis rašytojo talentas, tačiau vėliau jis pasirinko inžinieriaus profesiją. Kaip rašytojas I. Meras debiutavo 1960 m. su knyga „Geltonas lopas“. Vėliau pasirodė apsakymų rinkinys „Žemė visada gyva“ (1963 m.), romanai „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965 m.), „Mėnulio savaitė“ (1971 m.), apsakymų rinktinė „Senas fontanas“ (1971 m.). Tais pačiais metais „Pergalės“ numeriuose išėjo žurnalinis romano „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“ variantas.

1972 m. I. Meras išvažiavo gyventi į Izraelį. Gana ilgą laiką rašytojas jautėsi tarsi už geležinės uždangos, todėl emigracijoje kūrėją stiprino bendravimas su JAV lietuviais. Būtent JAV išleidžiami romanai „Ties gatvės žibintu“ (1974 m.), „Sara“ (1982 m.). 1995 m. JAV išleistas apsakymų rinkinys „Apverstas pasaulis“. Jo pagrindu Lietuvos rašytojų sąjunga 2004 m. išleido apsakymų rinkinį „Stotelė vidukelėj“. 

I. Meras išryškino modernėjančios lietuvių prozos slinktis, atskleidė naujas meninės raiškos galimybes. Tai viena įsimintiniausių literatūros pasaulio asmenybių, kurią suformavo dviejų skirtingų kultūrų – lietuvių ir žydų – tapatumai, kurios kūrybiškumas ir atsidėjimas kūrybiniam procesui buvo unikalus. Pagrindiniai kūrybos motyvai, temos, įvaizdžiai – holokaustas, tragiškas žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais, lietuvių ir žydų santykiai, idealizuota meilė moteriai. I. Mero kuriamas personažas, netgi ir atsidūręs pasaulio tragedijos sūkuryje, pajėgia išsaugoti žmogišką orumą, demonstruoja stojišką ramybę.

Autoriaus kūryba verčiama į daugelį pasaulio kalbų, apdovanota meno ir pasaulinių organizacijų premijomis. Šiandien rašytojo kūrybinis palikimas vis iš naujo atrandamas: romanai sulaukia naujų leidimų, rengiamos konferencijos, renginiai ir literatūros kritikos leidiniai autoriaus kūrybai analizuoti.

2014 m., minint kūrėjo aštuoniasdešimtmetį, tuometinis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius parengė virtualią parodą, skirtą I. Mero kūrybai atminti. 2021 m. paroda atnaujinta, papildyta edukacine užduotimi ir medžiaga iš virtualios kultūros paveldo svetainės epaveldas.lt.

Parodoje atsispindi svarbiausi I. Mero biografiniai faktai, supažindinama su rašytojo kūryba, žymių literatūrologų mintimis apie I. Merą, Nacionalinės bibliotekos archyvuose esančia medžiaga. Parodoje taip pat pažymima, kad autorius buvo tikras Nacionalinės bibliotekos bičiulis ir dovanojo jai didžiąją dalį užsienyje publikuotų savo darbų.

Kviečiame aplankyti virtualią parodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*