Ar Kristupas Kolumbas buvo Lietuvos karalaitis?

Oficialioje K. Kolumbo biografijoje teigiama, kad jis tikriausiai gimė Genuoje 1451 metais. Jo vardas itališkai skambąs Christoforo Colombo, o ispaniškai – Cristóbal Colón. Jo tėvas dirbęs vilnos perdirbimo versle. 1479 metais Kolumbas vedęs kilmingą moterį Filipa Moniz Perestrelo, Porto Santo salos, esančios Atlanto vandenyne Madeiros salų grupėje, valdytojo dukterį. Būdamas Portugalijoje, K. Kolumbas išmokęs lotynų, portugalų, ispanų kalbas, susipažinęs su astronomija, teologija, geografija ir istorija.

Portugalų kilmės amerikietis Manuel da Silva Rosa, dirbantis Duke University North Carolina valstijoje, 20 metų rinko medžiagą apie Kolumbą-Koloną. Jis surinko daugybę žinių, jas tikrino, kaupė ir apie tai portugalų kalba išleido knygą. 2010 m. lapkričio mėnesį ši jo knyga pasirodė ispanų kalba „Colon. La Historia Nunca Contada“. M. Rosos surinkti faktai ne tik liudija, kad Kolonas iš motinos pusės buvo kilmingas portugalas, bet kad jo tėvas buvo Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus. M. Rosa tvirtina, kad karalius Vladislavas III išliko gyvas po mūšio prie Varnos, nors osmanai sako, kad į jų rankas patekusi jo galva, o visas kūnas nebuvęs surastas. Po mūšio prie Varnos karalius Vladislavas III atsidūrė Bosnijoje, paskui kaip riteris keliavo į Šventąją Žemę. Galiausiai jis nusprendė apsigyventi tuo metu žinomame pasaulio gale – Portugalijai priklausančiame Madeiros salyne. Portugalijos karalius jam suteikė žemės Madeiros salyne, kur jis ir vedė. Vladislovas III tame salyne buvo žinomas Henrique Alemao vardu. Jam gimė sūnus Segismondo Henriques (de Sa Colonna) ir dukra Barbara Henriques. Pranciškonų vienuolis Mykolas Floris 1472 metų laiške Didžiajam kryžiuočių magistrui patvirtina, kad jis daug metų bendravo su Lenkijos karaliumi, gyvenančiu Madeiros saloje ir nesiryžusiu grįžti į Lenkiją jos valdyti. Išryškėjo daug faktų, kurie patvirtina rašytojo Rosos teigimus apie karaliaus sūnaus tolimesnį gyvenimą. Savo knygoje M. Roso pateikia priežastis, kodėl minėtasis Segismondo Henriques galėjo būti Kolumbu, pakeitusiu pasaulį 1492 metais:

• Kolumbas buvo labai išsilavinęs žmogus, kalbėjęs ispaniškai, portugališkai ir lotyniškai, susipažinęs su kosmografija, kartografija, teologija, navigacija. Ar galėjo pusiau raštingas vilnos perdirbėjas, kuriuo neva buvęs Kolumbas, įgyti tokias puikias žinias, gyvendamas Portugalijoje? Atradėjas turėjo būti kilmingas, turintis tinkamą išsilavinimą jau nuo jaunų dienų;
• Kolumbas buvo vedęs moterį iš visuomenės elito, iš Santjago krikščioniško karinio-religinio ordino, kurio magistras buvo Portugalijos karalius. Tik jis galėjo duoti leidimą tokiai santuokai. Ar galėjo Filipa Moniz tekėti už neturtingo svetimšalio valstiečio? Santuokos tarp nekilmingų žmonių ir didikų (ypač jei nekilmingas buvo vyras) buvo negalimos viduramžiais;
• Kolumbas ankstyvuosuose laiškuose pasirašydavo vienintele raide S, kuri turėtų reikšti Segismundo;
• Jau prieš 1492 metus Kolumbas ir jo broliai buvo vadinami garbingu titulu „Donas“. Ar galėjo nekilmingas žmogus turėti tokį titulą?
• Kolumbas buvo labai aukšto ūgio, šviesių akių, blondinas. O tai reiškia, kad jis neturėjo tipiškų Viduržemio jūros baseino gyventojų požymių;
• Yra panašumų tarp Kolumbo ir karaliaus Vladislavo III herbų.

Aukščiau minėta M. Roso knyga jau išversta į lenkų kalbą ir 2012 m. išleista pavadinimu Kolumb. Historia nieznana. Šita knyga Lenkijoje turėjo didelį pasisekimą ir ją noriai priėmė daugybė Lenkijos mokslininkų. Knyga išversta ir į anglų kalbą, bet autorius jai neranda leidėjų. M. Roso ieško šiai knygai leidyklos ir Lietuvoje. Autorius su lenkų kilmės aktoriumi Christopher Mikale kuria scenarijų filmui pagal šią knygą. Manuel Roso tikisi, kad ateityje bus galima atlikti gyvų ir mirusių Jogalaičių dinastijos palikuonių DNR testus. Atėjus tinkamam laikui, šie testai bus padaryti, ir autorius yra tikras, jog jis tiksliai įrodys, kad Kolumbas buvo lenkų-lietuvių kilmės Portugalijos karalaitis.

Jonas Rimka