Iš lakūno Stepono Dariaus šeimos istorijos

St. DariusŠių metų liepą Lietuva iškilmingai pažymės transatlantinio lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-ąsias metines.

1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. iš Beneto oro uosto Niujorke pakilusios „Lituanicos“ skrydis buvo skirtas būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Pasaulio spauda mažo lėktuvėlio startą pripažino rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje, o „Lituanicos“ pilotai amžiams tapo mūsų tautos didvyriais. Ką šiandien žinome apie Juos – du „Lituanicos“ lietuvius? Stepono Dariaus šeimos istoriją šįkart pasakoja JAV archyvų istoriniai dokumentai.

Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga

vinco-bartuseviciaus-knygaBalandžio 23 d. Nacionalinėje bibliotekoje surengtas Vinco Bartusevičiaus knygos „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje, 1945–1951“, kurią 2012 m. išleido šiemet veiklos dešimtmetį pažyminti leidykla „Versus aureus“, pristatymas.

Renginyje dalyvavo knygos autorius, Vokietijoje gyvenantis istorikas, sociologas, Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto (LKI) vadovas dr. Vincas Bartusevičius, VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojos doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, leidyklos „Versus aureus“ direktorius dr. Artūras Mickevičius. Pokalbio dalyviai akcentavo didžiulį autoriaus darbą, tyrinėjant ir aprašant gausią archyvinę medžiagą – rankraštinius LKI, Lietuvos centriniame valstybės archyve bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomus dokumentus, naudojant publikuotus ne tik lietuvių, bet ir užsienio autorių darbus, nagrinėjančius 1945–1951 m. Vokietijos DP stovyklų organizavimo ir veiklos problematiką. Kalbėjusieji taip pat pritarė minčiai, kad naujoji V. Bartusevičiaus monografija yra svarbus darbas fiksuojant ir apibendrinant šį lietuvių tautai ypač sudėtingą istorinį periodą ir suteikia naujų galimybių būsimoms XX a. vidurio lietuvių diasporos tyrimų kryptims.  Toliau skaityti „Pristatyta Vinco Bartusevičiaus knyga“

Dar viena Čikagos lietuvių istorija

Lithuanian ChicagoŠių metų sausį žinomą JAV leidyklos „Arcadia Publishing“ knygų seriją „Images of America“ papildė jauno lietuvio istoriko Justin G. Riskus knyga „Lithuanian Chicago“. Apie save ir naujosios knygos rengimą autorius pasakoja L. Apanavičienės parengtame interviu, o plačiau naująją knygą pristato D. Januta.

Tautinės vėliavos spalvos

Vėliava1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos Tarybos komisijos sprendimu įsigaliojo tautinės vėliavos spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Iki šio sprendimo buvo nueitas ilgas diskusijom žymėtas kelias.

Tendencija valstybėms susikurti nacionalines vėliavas Europoje įsivyravo XVIII a. pabaigoje. Lietuvos valstybės vėliava– tautinė vėliava– kurta dviem etapais. Pirmuoju tautinių spalvų ieškojo demokratiškai nusiteikusi bajorija, siekianti atkurti Lietuvos ir Lenkijos unijinę valstybę, antruoju– lietuvių inteligentija, žadinusi tautinę savimonę, o vėliau kūrusi savarankišką Lietuvos valstybę. Pirmosios žinios apie Lietuvos tautines spalvas siekia T. Kosciuškos 1794 m. sukilimo laikus. Tuomet buvo pasirinktos dvi spalvos: mėlyna, reiškusi pastovumą, ir žalia – viltį. Diskusija dėl Lietuvos, o kartu ir Lenkijos tautinių spalvų vėl atgijo per 1830-1831 m. sukilimą. Buvo siūloma mėlyna, balta ir raudona: balta ir raudona simbolizavo Lenkiją, mėlyna– Lietuvą. Dar kartą tautinių spalvų problema iškilo per 1863 m. sukilimą. Numalšinus jį tautinės vėliavos kūrimu ėmė rūpintis nauja, daugiausia valstiečių kilmės, lietuvių inteligentija.  Toliau skaityti „Tautinės vėliavos spalvos“