Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., o 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės. Galima sakyti, kad iš JAV į Lietuvą krepšinį atvežė Amerikos lietuviai. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio krepšinis nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Kai 1935 metais pajėgiausi šalies krepšininkai latviams pralaimėjo 10:123, atrodė, kad krepšiniui nelemta užimti aukštų pozicijų Lietuvoje. Tuomet į Lietuvą atvykę išeivijos lietuviai, įvykdė tikrą krepšinio revoliuciją. 1935 m. Kaune apsigyveno iš JAV atvykęs Konstantinas Savickas, kartais vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu. Studijuodamas teisę JAV, K. Savickas aktyviai sportavo. Atvykęs į Lietuvą jis dirbo Kūno kultūros rūmų sporto instruktoriumi. Tąkart šalies krepšinio būklė buvo apverktina. Pradėjus rinktinę treniruoti K. Savickui šalies krepšinio reikalai pradėjo sparčiai taisytis. Jo kvietimu į Kauną perduoti krepšinio paslapčių atvyko žinomi JAV lietuvių krepšininkai Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Žukas, B. Budrikas. 1937 m. latviams vėl pralaimėta, bet jau mažesniu rezultatu. Prieš pat antrąjį 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Latvijoje K. Savickas perdavė šalies vyrų krepšinio rinktinę treniruoti F. Kriaučiūnui. Pastangos nenuėjo veltui – 1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė, atvykusi autsaiderio pozicijose, netikėtai pirmąkart tapo Europos čempionais. Labiausiai nusipelniusiems žaidėjams buvo įteikti valstybiniai apdovanojimai. Krepšininkai buvo pirmieji Lietuvos sportininkai, gavę valstybinius apdovanojimus.
Lietuva gavo teisę rengti III žemyno pirmenybes Kaune. 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specializuota krepšinio salė – Kauno halė. Lietuvos rinktinei šįkart galėjo padėti ir Pranas Lubinas – Amerikos lietuvis krepšininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys, olimpinis ir Europos čempionas. 1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. 1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinę, kaip žaidžiantysis treneris. Šiame čempionate Lietuva antrąkart iškovojo pirmą vietą – Prano Lubino metimų dėka paskutinėmis finalo minutėmis palaužusi Latvijos rinktinę. Pergalę vienu metimu išplėšęs legendinis Pranas Lubinas to meto spaudai sakė: „Aš pamiršau viską, ką mokėjau lietuviškai. Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl dievo meilės, duokit man kamuolį! Pagaliau A. Andrulis, kuris gerai mokėjo angliškai, linktelėjo galva ir perdavė man kamuolį. Aš pasisukau ir įmečiau. Tas metimas lėmė mums pergalę – 37:36. Minia prasiveržė žemyn, į aikštę ir nešė mus ant savo pečių“, – emocingai kalbėjo legendinis krepšininkas.
1940 metų Lietuvos Respubliką okupuoja Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybės neteko ir Lietuvos krepšinis. Dalis išeivijos krepšininkų grįžo į JAV dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios ir ten tęsė sportinę veiklą. Kiti pasitraukė į Vokietiją 1944 m. net ir sunkiomis DP stovyklų sąlygomis lietuviai žaidė krepšinį. Ne vienas buvusios pergalingos komandos narių žaidė Kemptono Šarūno lietuvių išeivių krepšinio komandoje. Jų tarpe Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Vytautas Norkus ir kt.
Kitos nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės teko laukti daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau 1937 ir 1939 metais iškovotos pergalės padėjo krepšiniui tapti vienu iš pasipriešinimo sovietiniam režimui simboliu, atkūrus nepriklausomybę ši sporto šaka galutinai tapo tautos religija.
Eglė Karalienė