Akimirkos iš XVI BaltHerNet seminaro

balt1Lapkričio 8-9 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko XVI  nevyriausybinės organizacijos Baltijos šalių paveldo tinklas (BaltHerNet) jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras. Šį kartą seminaras subūrė gausų Baltijos šalių kultūros darbuotojų ratą, sulaukta jaunųjų mokslininkų iš JAV, Suomijos. Sveikino žodį tarė BaltHerNet valdybos narė Maarja Merivoo-Parro bei šios organizacijos viceprezidentė, Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Kristina Lupp ir Bart C.Pushaw iš Talino pristatė 20 a. pradžios estų dailininkus, gyvenančius Kanadoje ir JAV. Dr. Laura Laurušaitė kalbėjo apie šiuolaikinę Baltijos šalių literatūrą ir joje atsiskleidžiantį naująjį identitetą. Mokslininkė savo tyrimams pasitelkia inovatyvią imagologijos metodologiją. Maarja Merivoo-Parro, BaltHerNet valdybos narė, kalbėjo apie Amerikos estų jaunimo akademinį mobilumą. Pristatyta pagrindinės problemos, uždaviniai, istorija. Dr. Kristina Ūsaitė iš VDU Išeivijos instituto pristatė savo monografiją „Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga XX a. 6-9 dešimtmečiais“. Knygoje naudojama gausi archyvinė medžiaga, įvairios publikacijos, istoriografija, kurią pavyko surinkti iš privačių kolekcijų, mokslo institucijų ir užsienio archyvų. Knygoje analizuojami atskiri Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organizavimo aspektai, raida, o taip pat analizuojamos kraštų lietuvių jaunimo sąjungų kūrimosi sąlygos ir ypatumai. Ann Aaresild etnologė iš Tartu pranešimo Bendravimas už geležinės uždangos – ryšiai su tėvyne 1944 m. pagrindu tampa laiškai, įvairūs siuntiniai, kurie pasiekdavo Estiją arba Kanadą. Autorė medžiagą rinko abiejuose kraštuose. Pranešime akcentuojama vienintelė sėkmingos komunikacijos sąlyga – koduota kalba (netikri vietovardžiai, vardai). Dr. Pauli Heikkilä, suomių mokslininkas, tyrinėjantis estų diasporą, supažindino su Pavergtųjų Europos tautų asamblėja (PETA) jos veikla, skyriais, reikšme 1954-1972 m. Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja J. Budriūnienė, neseniai viešėjusi Lietuvių kultūros institute (LKI) Vokietijoje, pristatė šios organizacijos veiklą, LKI ir Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo istoriją bei ateities veiklos perspektyvas. Pranešime pabrėžtas išeivijos institucijų indėlis lietuvybės skleidime bei istorinės atminties saugojime, ypač vertinant šių veiklų konsolidavimą bendrame atminties institucijų veiklos kontekste. Guntis Svitins iš Rygos pristatė jau kitais metais pasirodysiančią virtualią parodą apie Baltijos šalių DP stovyklas 1944-1951 m. Paroda turėtų būti naudinga studentams, mokiniams, mokslininkams arba tiesiog besidomintiems šiuo istoriniu laikotarpiu. Parodą sudaro įvairios nuotraukos, filmuota medžiaga, dokumentai iš archyvų. Prie šios virtualios parodos rengimo dirba daug žmonių iš Baltijos šalių. Kristina Bekere kalbėjo apie Latvijos diasporą: 1989-1991 m. įvykių dalyvius. Jos pranešime akcentuojama to meto politinė padėtis, istorijos interpretavimas ir įtaka istorijos mokslui. Inese Kalnina ir Laura Millere iš Rygos pristatė archyvinę medžiagą iš centrinės latvių kartotekos Vokietijoje 1945-1950 m. Pranešime pristatoma pasitraukusiųjų kortelės, kuriose, kas įdomiausia, norint gauti geresnį darbą žmonės dažnai pateikdavo netikrus duomenis apie save.

Dviejų dienų seminaras užbaigtas dalyvių diskusija, kurioje išryškinta nuomonė apie susitikimo svarbą ir praktinę naudą skatinant tolesnius išeivijos mokslinius tyrimus, kalbėta apie strateginius organizacijos veiklos aspektus, publikuojamus lietuvių išeivijos tematikos mokslo darbus, tarptautines bendradarbiavimo gaires, o taip pat aptarti kito susitikimo organizaciniai klausimai.

Neseniai išleistas ketvirtasis Baltic Heritage Network biuletenis, kuriame naujas lietuvių diasporos knygas pristato Lituanikos skyriaus darbuotoja Deimantė Bandzevičiūtė.