Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje

200px-l_donskisFilosofas, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl šiandienos pasaulyje įsigalėjusios moralinės nejautros. Detaliai šios temos studijai filosofas atsidėjo vienoje naujausių savo knygų: dialogų su gyvuoju sociologijos klasiku Zygmuntu Baumanu rinkinyje „Moralinis aklumas: jautrumo praradimas likvidžioje modernybėje“ („Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity“).

Nuo šiol „Moralinį aklumą“ ir visas kitas užsienyje išleistas L. Donskio knygas rasite Lituanikos skyriuje. Neseniai gavome vieną didžiausių dovanų per pastaruosius metus: L. Donskis mūsų skyriui maloniai suteikė visus trūkstamus savo leidinius.  Toliau skaityti „Leonidas Donskis – filosofas šiuolaikiniame pasaulyje“

Čilės lietuvis Ignotas Domeika – maištininkas ir profesorius

207762002 metus UNESCO paskelbė geologo, minerologo Ignoto Domeikos (1802-1889), gyvenusio Čilėje, metais. Tais metais į Lietuvą buvo atvykę daug šio žinomo žmogaus palikuonių iš Čilės, JAV, Australijos, Norvegijos ir Lenkijos. Tada Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Ignoto Domeikos gyvenimas. Darbas ir indėlis į mokslą“. Konferencijoje dalyvavo ir viešnia iš Australijos Paz Domeyko, kurią teisėtai galėtume pavadinti savo proprosenelio biografe. Nors ji nėra profesionali istorikė ar mokslininkė, bet pastaraisiais laikais labai atsidėjusi tyrinėjo I. Domeikos biografiją ir asmeninį gyvenimą ir būtent daugiau ne kaip mokslininko, rašytojo ar visuomenės veikėjo, bet kaip šeimos žmogaus. Visa tai atsispindi ir 2002 m. Čilėje ispanų kalba išleistoje Paz Domeyko knygoje „Ignacio Domeyko: la vida de un emigrante (1802-1889)“ apie jos žymųjį proprosenelį ir mūsų kraštietį. Knyga parašyta remiantis dokumentine medžiaga, Ignoto Domeikos laiškais bei archyvu, kuris yra Domeikų šeimos Santjage nuosavybė. Knyga 2005 m. Pasirodė ir anglų kalba.

Reikia pasakyti, kad Domeikų giminė Čilėje labai gerbiama, jos atstovai dažnai užima aukštą padėtį visuomenėje. Čilės sostinėje Santjage 2001 m. I. Domeikos 200-osioms gimimo metinėms buvo įkurta Domeikos Ancutos kultūros draugija, kurios tikslas yra paremti ir plėsti tarptautines studijas, skirtas šio mokslininko gyvenimui, mokslinei ir kūrybinei veiklai tyrinėti.

Jonas Rimka

Išleista politinės minties raidą lietuvių išeivijoje pristatanti antologija

ontologijaIšleista Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) darbuotojų parengta knyga „Lietuvos politinės minties antologija“, skirta išeivijos politinės minties raidai 1944-1990 m.. Tai jau antrasis šiemet publikuotas antologijos tomas (pirmajame pristatytas Lietuvos politinės minties vystymasis 1918-1940 m.)

Daugiau nei 600 puslapių veikale publikuojama per keturias dešimtis iškiliausių lietuvių diasporos politinių ir visuomeninių organizacijų atstovų darbų. Sudarytojai siekė pateikti kuo įvairesnį ir išsamesnį išeivijoje skelbtų skirtingų ideologijų, atstovaujamų įvairiose užsienio valstybėse įsikūrusių užsienio lietuvių darbų spektrą, visų jų darbus įvertindami bendru, įžanginiame straipsnyje įvardijamu apibrėžimu „lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje“ (Kęstutis Girnius, Justinas Dementavičius. Egzodo užduotys : lietuvybės palaikymas tėvynės netekties šešėlyje. Lietuvos politinės minties antologija, II. Politinė mintis išeivijoje. Vilnius, 2013, p. 9-32 ).

Džiugu pažymėti, kad rengiant šią knygą TSPMI mokslininkams talkino ir Lituanikos skyriaus darbuotojai, teikę duomenis leidinyje pristatomų asmenų biogramoms bei atrinkę iliustracinę medžiagą. Knygos sudarytojai pratarmėje pažymi, kad rengdami leidinį naudojosi ir anksčiau skyriaus darbuotojų publikuotais lietuvių išeivijos spaudą pristatančiais bibliografiniais leidiniais.

Apie JAV LB Kultūros tarybos (2009-2010 m.) paruoštą Žalgirio mūšio medalį.

JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė (d.) per JAV LB Tarybos suvažiavimą 2013 m. spalio 12 d. Detroit, MI apdovanojo Liudą ir Algį Rugienius Žalgirio mūšio jubiliejiniu medaliu už ilgą ir prasmingą veiklą Lietuvių Bendruomenėje. Juozo Vaičiūno nuotrauka.
JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė (d.) per JAV LB Tarybos suvažiavimą 2013 m. spalio 12 d. Detroit, MI apdovanojo Liudą ir Algį Rugienius Žalgirio mūšio jubiliejiniu medaliu už ilgą ir prasmingą veiklą Lietuvių Bendruomenėje. Juozo Vaičiūno nuotrauka.

JAV LB krašto valdybos nariai įteikė  Žalgirio mūšio medalius asmenims, kurie yra ypatingai daug dirbę JAV lietuviškoje kultūrinėjė ir visuomeninėje veikloje bei lietuvybės išlaikymo darbe. Jau paruoštas sąrašas asmenų, kurie yra ir bus apdovanoti medaliu. Medaliai būna vienodai įrėminti. Medalio diplomas išrašomas kiekvienam asmeniškai. Kitoje diplomo pusėje užrašyti šie žodžiai: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ PASKELBĖ 2010 METUS ŽALGIRIO MŪŠIO PERGALĖS METAIS. TAI BUVO DIDŽIAUSIAS VIDURAMŽIŲ MŪŠIS EUROPOJE, KURIO LAIMĖJIMAS SUŽLUGDĖ KRYŽUOČIŲ GALYBĘ IR UŽTIKRINO LIETUVOS VALSTYBEI ATEITĮ. PRAĖJUS 600 METŲ, DIDŽIUOJAMĖS LIETUVIŲ TAUTA, NEPASIDAVUSIA IR KOVOJANČIA UŽ SAVO LAISVĘ.

2009 metais JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Dalės Lukienė medalius užsakė pas dailininką Antaną R. Šakalį. Skulptorius Giedrius Paulauskis paruošė medalio modelį liejyklai. Lietuvos monetų kalykla medalį nukalė 2010 m. sausio mėn. Medalis nukaltas iš oksiduoto žalvario ir yra 2 ½ colių skersmens. Lietuvos monetų kalykla išdavė sertifikatą. Tiražas – 110 vienetų. Žalgirio mūšio medalio projektą parėmė Lietuvių Fondas. 

JAV LB džiaugiasi galėdama pagerbti bent keletą asmenų, jiems įteikiant šį prasmingą padėkos medalį.

Paruošė Dalė Lukienė, JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkė archyvų reikalams.   

medaliai

Ann Jillian: dėkinga Lietuvai

img930Aš moku kovoti už gyvenimą, dirbti be atvangos ir užsispyrusi siekti to, ko noriu, ir tai turbūt paveldėtas lietuviškas bruožas.

Ann Jillian (tikr. vardas Jūratė Nausėdaitė) gerai žinoma ne tik Amerikos lietuviams (tėvai – aviacijos kapitonas Juozas ir Margarita Nausėdai), kurie sekė jos karjeros žingsnius nuo pat vaikystės, bet ir kitų žemynų gyventojams. Jūratė vertinama kaip puiki aktorė ir puiki Lietuvos ambasadorė. Jūratė pasitaikius kiekvienai progai pasisako, jog yra lietuvė ir gali tuoj pat sudainuoti posmelį „Tėviškėle, tėviškėle…“.  Toliau skaityti „Ann Jillian: dėkinga Lietuvai“

Milžinas paunksmėj

Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

SruogaBalys Sruoga

Šiandien minime 66-ąsias rašytojo, dramaturgo, teatrologo, literatūros kritiko Balio Sruogos mirties metines. Savo kūrinius Balys Sruoga pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“, tačiau brandžiausius savo kūrinius parašė tarpukariu ir okupacijų metais („Milžino paunksmė“, „Apyaušrio dalia“). 1943 m. kovo 16 d. Balys Sruoga, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Patirtys koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kuri vėliau buvo išversta į daugelį kalbų. Literatūrologas Algis Kalėda teigia: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“ Amžininkai Balį Sruogą atsimena kaip itin kontraversišką, tačiau be galo spalvingą ir talentingą asmenybę.

Iš Igno Šeiniaus atsiminimų apie Balį Sruogą: „„– Rytoj steigiam rašytojų draugiją. Nesispirk, jei nelaimė ištiktų – tave kas pasiūlytų nariu valdybon“. Mano argumentai, kad ne Lietuvoj gyvenu, nieko negelbėjo. O ar galėjo kokie argumentai paveikti, kai Balys Sruoga, nuo seniau vienas pats geriausių mano draugų, imdavo ir užsispirdavo.“

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai. – Vilnius, 1996, p. 244.

Spalio 16 d., trečiadienį, 17 val. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus kviečia į vakarą „Esu įkaitas už savo tautą…“, skirtą rašytojo Balio Sruogos mirties metinėms ir įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 70-mečiui. Dalyvauja prof. Reda Pabarčienė, akademikas Jurgis Brėdikis, aktorius Saulius Bagaliūnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė-Tervydienė.