Marija Gimbutienė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje. Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė. Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų. Ji savo tyrimuose susintetino archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijos mokslą į bendrą discipliną – archeomitologiją, kuri gerokai pakeitė Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsiskyrė nauju požiūriu į archeologiją. Ji archeologinius radinius ėmėsi ne tik aprašinėti, bet ir juos interpretuoti, paaiškinti jų prasmę. Savo moksliniuose darbuose Gimbutienė atskleidė Europos tautų, o tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė naują koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą.Mokslininkė atliko archeologinius tyrimus Balkanų šalyse ir Graikijoje. Pasiremdama šiais tyrimais parašė darbų apie dievus ir deives. Taip pat parašė straipsnių Rytų Europos archeologijos ir lietuvių mitologijos klausimais.
Pagrindiniai darbai publikuoti 1946-1971 m. Juose M. Gimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomenių tikėjimus ir indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius. Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo nematerialios vertybės.
1993 m. už knygą Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe) paskirta JAV Enisfildo – Vulfo (Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus). Kviečiame skaityti žymios mokslininkės knygas Lituanikos skaitykoje!
