Lietuvių poezija persų kalba

Lietuviu poezija farsi_1 knyga_virselis
Šiuos eilėraščius iš anglų bei vokiečių kalbų vertė Ehteram Sadat Tavakoli ir Ali Abdollahi.

Nesunku pastebėti, kad susidomėjimas Lietuva, o ypač jos kultūra, auga ne tik Europoje, bet ir taip vadinamuose „egzotiškuose“ kraštuose. Štai tolimajame Irane išleista jau antroji lietuvių poezijos antologijos knyga persų kalba. Į pirmą lietuvių poezijos rinktinę „Handpicked Raspberries“, kuri yra Lituanikos skyriuje, pateko šie poetai: Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Antanas Strazdas, Maironis, Liudas Gira, Faustas Kirša, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Juozas Tysliava, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Kazys Boruta, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Jonynas, Janina Degutytė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Vytautas P.Bložė, Albinas Bernotas, Antanas Drilinga, Marcelijus Martinaitis, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova, Jonas Strielkūnas, Vyt Bakaitis, Sigitas Geda, Onė Baliukonė, Vidmantė Jasukaitytė, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis, Vladas Braziūnas, Antanas A.Jonynas, Donaldas Kajokas, Dovilė Zelčiūtė, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Alvydas Šlepikas, Daiva Čepauskaitė, Neringa Abrutytė, Laurynas Katkus, Rimvydas Stankevičius, Donatas Petrošius, Agnė Žagrakalytė.

Iranas yra viena tų šalių, kuriose poezija nuo senų laikų mėgstama ir puoselėjama. Kiek yra pasakojusi lietuvių poezijos knygos vertėja iranietė Ehteram Sadat Tavakoli, jų šalyje yra daug įvairių klubų, poezijos skaitymai sutraukia didžiules auditorijas. Poetas pas juos yra labai gerbiamas žmogus. Iraniečiams artima mūsų ankstesnių kartų poetų romantiškoji poezija. Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus (angl. Neither seagull nor star only rain) yra jau antra Irane 2012 m. išleista lietuvių poezijos rinktinė persų kalba. Antra knyga yra šiek tiek storesnė už pirmą. Į ją, be 45 poetų, kurių eilėraščiai buvo sudėti į pirmą rinktinę, įtraukta dar keletas šiuolaikinių poetų. Viena jų – Birutė Mar. Knygos pavadinimą Nei žuvėdra, nei žvaigždė: lietus, tik lietus leidėjai pasiskolino iš Donaldo Kajoko eilėraščio „Lietus“ eilučių. Viršelį kūrė Iliya Tahamtani, kurį vertėja E.S. Tavakoli įvardijo kaip vieną geriausių ir žymiausių menininkų Irane.  Toliau skaityti „Lietuvių poezija persų kalba“

Fluxus pokštai ir akibrokštai

Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas, 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune – 1978 m. gegužės 9 d. Bostone, JAV) – lietuvių kilmės menininkas, vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų.
Šio judėjimo nariai atmetė tradicines aukštojo meno sistemas ir kūrė stebinantį antimeną, kuris apėmė viską – nuo fotografijos ir gatvės meno iki poezijos ir dramos. Amžininkai Jurgį Mačiūną prisimena kaip klouną ir humoristą, bet kartu ir kaip tikrą meno revoliucionierių. Kartu su Tristanu Tzara, André Bretonu, Marceliu Duchamp’u ir Johnu Cage’u Mačiūnas įsitvirtino kaip viena iš pripažintų varomųjų jėgų, kuri sukėlė šiuolaikinio meno perversmą.

Lituanikos skyriaus fonduose saugoma kolektyvinė studija „Mr. Fluxus“ (A(LK)6/009). Ši knyga  – pirmoji šios iškilios XX amžiaus meno pasaulio asmenybės biografija, atskleidžianti netradicinį, prieštaringą ir stebinantį genijų.

 

Vaikams skirti leidiniai išeivijoje

Jau pirmosiomis dienomis Vokietijos DP stovyklose, pradėjus organizuoti lietuviškas mokyklas, iškilo vaikiškų spaudinių klausimas. Skaitinių stokos klausimą buvo bandoma spręsti įvairiais būdais: nurašinėjant ir dauginant ištraukas iš vieno kito atsivežto leidinio, verčiant populiariųjų autorių pasakas.

1945 m. vasarą, dar tebesiorganizuojant stovykloms, išleisti eilėraščių rinkiniai: Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai“, Leonardo Žitkevičiaus „Nemunėlio šnekos“, Jono Kuzmickio „Vieversėlis“. Periodinėje spaudoje atsirado skiltys, skirtos mažiesiems. Tais pačiais metais išėjo ir pirmieji stovyklų laikraštėliai vaikams: „Mažųjų pasaulis“, „Mūsų balselis“, „Vieversėlis“, „Gimtinės žiburėliai“. 1946-1948 m. Detmond leistas periodinis leidinys „Saulutė“ (išėjo 30 numerių). Laikraštėlyje gausu piešinių, fotografijų, eilėraščių, įvairių pasakojimų apie Lietuvą. Šį leidinį galima pasklaidyti Epavelde. Toliau skaityti „Vaikams skirti leidiniai išeivijoje“

Lapkričio 2 d. – Vėlinės

velinesEILĖRAŠTIS APIE ATMINTĮ

Tu lauki pasitraukusių? Giliai
Jie pasitraukė. Juos paliko sienos,
Pieštukai, laikrodžiai, paveikslai, sielos,
Lietus ir sniegas, atpildas ir smėlis,
Nemirtingumas ir pušų spygliai.

Nebežinia, kuris iš jų teisus,
Ir kai rašai išsiskyrimų sumą,
Nebetenki betikslio vientisumo
Ir pats skiries į priešingus balsus.

Belieka ratas, brėžiamas peiliu,
Žymė stikle ir dulkės ant lentynų –
Tiek netiesos, tiek laisvės ir eilių
Ir taip nedaugel tikrojo likimo.

Belieka du balsai. Jie palytės
Šio miesto šiltą ir nejaukų tūrį.
Jiems buvo duotas lašas atminties.
Tu. ją turi. Ir niekas jos neturi,

O blaškosi, sparnuota ir akla,
Tarsi kregždė, kurios negeidžia lizdas,
Ir ko bevertas tavo klasicizmas,
Linksma ir iškilminga mokykla?

Taip valanda, nuo mūsų atskirta
Ji pasmerkta, nukrinta kaip skara
Ant kambarių, koridorių ir laiptų,
Ir ant spragos, kuri vis tiek yra
Tarp būtojo ir būsimojo laiko.

Venclova, Tomas. Kalbos ženklas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972.