Unė Babickaitė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Niujorko, Vašingtono ir Paryžiaus scenose. 1930–1932 m. Paryžiuje Unės rašytas dienoraštis, kupinas subtilios ironijos. Jame atsiskleidžia juokingas ir efemeriškas, negailestingas ir kartu magiškas teatro pasaulis. Dienoraštyje daug kalbama apie aktorystės prigimtį, žmogaus ir kaukės (visuomenėje bei scenoje) paradoksą: kaukė, kuri reikalinga visuomenėje, kad išsaugotum individualumą, ir – kaukė scenoje, leidžianti atsiverti, tapti savimi.
1928
Sausio 15
<…>
„Divine fire“ – Mano jaunystėje ko aš neturėjau savyje?! Kokią turtingą, ugningą vaizduotę. Atsimenu, kai pagaudavo mane kažkoks viesulas, kilęs iš vidaus, aš išplėsdavau rankas, visai pamiršus, kad tai rankos, o ne galingi sparnai, ir…skrisdavau! Taip, skrisdavau bukvaliai. Pašokdavau labai aukštai ir padarydavau tokius šuolius, kuriuos tik skridimu galima pavadinti. Tokiuose momentuose mano kūnas būdavo labai ritmingas ir labai karštas, širdis taip smarkiai plakdavo, kad atvira burna gaudydavau orą. Aš nustebus sekdavau, tėmydavau visus tuos „pakilimus nuo žemės“, norėdama užfilsuoti savo atmintyje ir pabandyti „nuo savęs“ tai padaryti. Tais momentais aš aiškiai skildavau pusiau. Viena – nesuvaldoma, nepaprasta, nežmoniška, t.y. nešiokiadienio žmogus, o antra racionalė, godžiai tėmijanti viską, kas dedasi, norinti išmokti, kad paskui „по приказу“ padaryti.
Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai / Unė Babickaitė-Graičiūnienė ; [sudarytojas Linas Broga]. – Vilnius : Scena, 2001, p. 109.
Taip pat kviečiame pažiūrėti filmą Būtasis laikas >> http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/10329. Filme prisiminimais, dienoraščio ištraukomis, autobiografijos fragmentais kuriamas U.Babickaitės – Graičiūnienės portretas.