Po paskaitos
Eilėraštis sapnuojasi pats sau.
Mes turime sudrumsti tuos sapnus,
išvesti jį iš ten – tiksliau, iš nieko –
į sintaksės, fonetikos aikštes.
Ir tai sunku. Čia lemia ne kalba,
bet, įtariu, kažkas už ją aukštesnis.
Venclova, Tomas. Sankirta: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.