Vasario 16-osios gimnazijai 65-eri

jpg487II pasaulinio karo pabaigoje daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukia į Vakarų Vokietiją. Čia pradedama vystyti kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos, tačiau jų skaičius palaipsniui pradėjo mažėti. Iki šių dienų neišliko nei latvių, nei lenkų, nei vengrų mokyklos. Išliko Vasario 16-osios gimnazija.

1950 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba Diepholzo kareivinėse įsteigia gimnaziją su bendrabučiu. 1951 m. gimnazijai Lietuvos nepriklausomybės šventės metu suteikiamas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. 1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripa­žintos gimnazijos statusas.jpg488

Šiandien gimnazija yra dvikalbė mokykla, kurioje dirbama pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, ji papildyta lituanistinio ugdymo programa: lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija, lietuviškai mokomasi religijos, geografijos, veikia tautinių šokių kolektyvas, vokiečių vaikai lanko lietuvių kalbos būrelį. Gimnazijoje mokosi 187 mokiniai, dirba 30 mokytojų, 10 administracinių-ūkinių darbuotojų, mokoma penkių kalbų: lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, prancūzų, veikia 23 neformaliojo ugdymo būreliai.

Paruošta pagal: VLB informacijos 2015, nr. 2, p.4-5

Nuotraukos iš Gimazijos/VLB archyvo